„Teisėsaugos nepriklausomybė nuolat mažėja, o STT tapo lydere neskoningų politinių šou ir apskritai manipuliavimo visuomene įrankiu“, – sakė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Socialinių mokslų fakulteto dekanas profesorius Algis Krupavičius.
Politologas Raimundas Lopata sakė, kad istorija su R.Malinausku ir kiti sprogę STT tyrimų burbulai „skleidžia negerą kvapą“, ir kuo toliau, tuo labiau įsibėgėja labai pavojingos tendencijos.
Nerado mero kaltės
Antradienį prokurorai iškėlė rankas. Prokuratūra viešai pripažino, jog Druskininkų meras socialdemokratas R.Malinauskas, pokalbiuose su ūkio ministru Evaldu Gustu ir aplinkos ministru Kęstučiu Trečioku ragindamas priimti sprendimą dėl kurortinių zonų, nepadarė jokio nusikaltimo.
Su trenksmu pradėtas STT tyrimas, kurstomas dalies politikų ir Prezidentūros, sprogo lyg muilo burbulas. Tačiau, užuot atsiprašiusi žmogaus, ant kurio buvo mestas įtarimų šešėlis, STT leido paviešinti R.Malinausko pokalbius su ministrais ir advokatu Pranu Makausku, kuris atstovauja namo Vijūnėlės parke savininkui Žilvinui Poviloniui civilinėje byloje.
Tai jau ne pirmas jėgos struktūrų, nesėkmingai bandžiusių sukurpti politines bylas prisidengus kova su korupcija, triukas: paskelbti ikiteisminio tyrimo medžiagą, privačius pokalbius, kad būtų užtušuota nesėkmė.
Šešėlis – visam laikui
„Tai baisus dalykas – paskelbus tokius pokalbius žmogus įstumiamas į dviprasmišką padėtį. Jam užmetama kaltės dėmė, nors oficialiai ir pripažįstama, kad jis nekaltas. Jei byla pasiekia teismą, nekaltas žmogus turi galimybę apsiginti, įrodyti savo nekaltumą. O paskelbus ikiteisminio tyrimo medžiagą, pokalbių išklotines sudaromas įspūdis, kad asmuo yra susitepęs, tik jo kaltės esą nepavyko įrodyti.
Sukuriama tokia padėtis, kad Lietuvoje nekaltumo prezumpcija neveikia, yra tik kaltumo prezumpcija. Taip dangstomas teisėsaugos bejėgiškumas tais atvejais, kai subliūkšta bandymai sukurpti bylą pagal politinius užsakymus – išlaikoma intriga. Visuomene manipuliuojama įperšant mintį, kad veiksmas vyksta toliau, nors iš tiesų tai tebuvo burbulas“, – kalbėjo VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas A.Krupavičius.
Politologas R.Lopata, vertindamas paviešintus R.Malinausko pokalbius, išvėsusį Vijūnėlio dvaro ir kitus skandalus, į kuriuos įsipainiojo STT, sakė: „Stebint iš šalies tie dalykai skleidžia labai negerą kvapą.“
Jo nuomone, šiuo atveju sutapo STT intereso pasirodyti veiklia tarnyba ir politizuotus tyrimus įkvėpusių politikų interesų bangos.
Jau praėjusių metų gegužę, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė atsisakė tvirtinti buvusio Seimo pirmininko Vydo Gedvilo kandidatūrą į vidaus reikalų ministro postą, remdamasi kažkokia, taip ir neišvydusia dienos šviesos STT pažyma, R.Lopata teigė įžvelgiąs pavojų demokratijai.
„Blogai, kai į žaidimą galiomis įtraukiamos jėgos struktūros, kurios turėtų būti griežtai atskirtos nuo politinių intrigų. O dabar – atvirkščiai. Ir man tai primena kažką labai negera“, – tada nerimavo R.Lopata.
Ar dabar galima teigti, kad pavojus tik padidėjo, ir STT tampa vis grėsmingesniu ginklu, kuriuo vis smarkiau užsimoja prezidentė?
Pavojingi žaidimai
„Apie Prezidentūros vaidmenį pasakyčiau taip, kad nacionalinių interesų monopolis pernelyg laisvai interpretuojamas. Kitaip tariant, politiniai atskirų grupių interesai viešai vaizduojami kaip nacionaliniai interesai, tokiu būdu manipuliuojant visuomene“, – antradienį sakė politologas.
Manipuliuoti visuomene, paprastai tariant, reiškia visuomenę tiesiog kvailinti. Ar Prezidentūra, pasitelkusi STT vėzdą ir gąsdindama visur klestinčia korupcija, paprasčiausiai kvailina Lietuvos piliečius?
Apie tai svarstyti ėmėsi A.Krupavičius. Jis priminė, jog žaisti politinius žaidimus, pasikėsinant į teisėsaugos nepriklausomybę, buvo bandymų ir anksčiau. Tačiau prezidentės D.Gryabauskaitės valdymo laikais, anot politologo, prasidėjo keisti dalykai.
„Pagal „Transparency International“ pateiktą korupcijos suvokimo indeksą, Lietuva padarė labai didelę pažangą per kelerius metus, iš 48 vietos pakildama į 32 vietą. Tai – didžiulis šuolis. Šis rodiklis reikštų, kad korupcijos mažėja. Bet koks akibrokštas – mes girdime propagandą, ypač skatinamą iš Prezidentūros, kad korupcija, ypač politinė, visur išvešėjusi. Taip kuriama korupcijos šmėkla, kad būtų vaizduojama kova su ja.
Tokie skandalai subliūkšta, baigiasi niekuo, pavyzdžiui, kaip tyrimas dėl premjero Algirdo Butkevičiaus žento veiklos, dėl R.Malinausko dabar“, – kalbėjo profesorius.
Mąsto ir veikia senais metodais
Kai nepavyksta atkapstyti tikrų korupcijos faktų, griebiamasi šou – šios srities lyderė, politologo nuomone, yra STT.
„Tik pigiu šou galiu pavadinti tai, kad STT, vykdydama neaiškią akciją, neoficialiai pasikviečia žiniasklaidą, filmuoja, fotografuoja gatvėje. Nors truputį mąstančiam žmogui tai atrodo apgailėtina, juokinga“, – teigė A.Krupavičius.
Tačiau jis čia pat pripažino, kad perlaužtu nugarkauliu teisėsauga, tapusi aklu politinių intrigų įrankiu, anaiptol nejuokinga.
„Susidaro įspūdis, kad STT mąsto ir veikia kaip sovietiniais laikais. Kuo toliau, tuo labiau Lietuva šiuo atžvilgiu – teisėsaugos santykių su politika, Prezidentūra – artėja prie Rusijos, prezidento Vladimiro Putino modelio. Istorikas Alfredas Bumblauskas neseniai pareiškė, kad sovietinis mąstymas dar stipriai įkibęs į mūsų galvas. Sovietmetis sugrįžta – štai kas baisu“, – tvirtino mokslininkas.
A.Krupavičiaus manymu, išeitis vis dėlto yra, apie tai diskutuojama ir Seime: siūloma, kad jėgos struktūrų vadovus skirtų ne vien prezidentas.
„Dabar prezidentui suteikta galia skirti ir STT, ir VSD vadovus. Taip atsiranda sąlygos paversti teisėsaugą manipuliavimo įrankiu, sutelkiant jėgos struktūrų galias vienose rankose. Teisę skirti vadovus reikia paskirstyti tarp Prezidentūros, Seimo ir Vyriausybės“, – įsitikinęs mokslininkas.
