Prieš keletą dienų paskelbtos dviejų solidžių visuomenės nuomonę tiriančių bendrovių atliktos apklausos atskleidė kiek skirtingą žmonių požiūrį į valdančiuosius.
Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta apklausa parodė, kad gyventojų pasitikėjimas Vyriausybe per mėnesį nusmuko nuo 41 iki 51 proc., Socialdemokratų partija – nuo 26,3 iki 21,1 proc., o premjero A.Butkevičiaus rėmėjų gretos aptirpo net 7 procentais.
Šiek tiek kitokį vaizdą pateikė bendrovė „Vilmorus“ – socialdemokratai reitingų lentelėje pakilo (nuo 20,7 iki 23 proc.), jų lyderio pozicijos išliko maždaug stabilios, keliais procentiniais punktais padaugėjo palankiai Vyriausybės veiklą vertinančių gyventojų, bet ir nepasitikinčių žmonių atsirado daugiau.
Skandalingos tik antraštės
Kodėl vienu metu ir remiantis panašia metodika atliktos visuomenės nuomonės apklausos pateikė skirtingus rezultatus? Kurie iš jų tiksliau atspindi šalies gyventojų nuotaikas?
Bendrovei „Baltijos tyrimai“ vadovaujanti Rasa Ališauskienė mano, kad tam tikras socialdemokratų reitingų kritimas po visų skandalų yra logiškas.
Tačiau, sociologės teigimu, grėsmingai atrodė tik kai kurių portalų antraštės, skelbusios apie nuvainikuotus kairiuosius ir jų lyderį.
Anot R.Ališauskienės, „Baltijos tyrimų“ užfiksuotas socialdemokratų reitingų kritimas nėra dramatiškas.
Skiriasi pažymys liberalams
„Negaliu atsakyti, kodėl vykę skandalai neatsispindi „Vilmorus“ apklausoje, bet svyravimai neperžengia paklaidos ribų.
Kalbant apie partijas, dabar socialdemokratų reitingai ir vienoje, ir kitoje apklausoje yra labai panašūs – skirtumas nesiekia paklaidos ribų, skiriasi tik tendencijos.
Gruodį „Baltijos tyrimų“ ir „Vilmorus“ apklausos beveik sutapo, bet sausį mes užfiksavome didesnį socialdemokratų kilimą.
Todėl dabar atrodo, kad yra tam tikra kritimo tendencija“, – aiškino R.Ališauskienė.
Anot sociologės, vienintelis reikšmingesnis skirtumas abiejose apklausose – Liberalų sąjūdžio reitingai.
„Baltijos tyrimų“ apklausoje 13,6 proc. balsų gavę liberalai užima antrąją poziciją, o „Vilmorus“ apklausa rodo šiokį tokį jų nuosmukį – 8,7 procento.
R.Ališauskienė neslėpė, kad visuomenės nuomonės tyrėjai dažniausiai sulaukia priekaištų, kodėl skelbiamos apklausos neatspindi būsimų rinkimų rezultatų.
„Mūsų apklausos – kaip nuotrauka, mes fiksuojame dabartines nuotaikas, bet jos, aišku, gali keistis.
Be to, apklausų duomenys niekaip negali sutapti su rinkimų rezultatais, nes mes apklausiame visus galinčius dalyvauti rinkimuose, bet į juos ateina ne visi“, – kalbėjo „Baltijos tyrimų direktorė.
Palaikė puolamuosius?
Bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys pripažino, kad skirtingas tendencijas atspindinčios apklausos – ne itin dažnas reiškinys, kuris tyrėjams nėra malonus.
Sociologas teigė kol kas negalįs paaiškinti, kodėl tuo pat metu apklausiami gyventojai, atsakydami į pateikiamus panašius klausimus, išsakė kiek kitokią nuomonę: „Matyt, priežasčių reikėtų ieškoti ankstesnėse apklausose. Jeigu dabar skaičiai sutampa, gal klaidų būta anksčiau?“
V.Gaidys pripažino ir pats tikėjęsis, kad A.Butkevičiaus vadovaujamai Vyriausybei garsiai reiškiami priekaištai labiau atsispindės apklausoje.
„Bet galbūt žmonės socialdemokratus dėl to ir palaikė, kad jie buvo puolami.
Be to, man atrodo, kad šios partijos rinkėjams skandalai nedaro didesnio poveikio. Gal taip yra todėl, kad jie tiesiog nemato geresnių“, – svarstė sociologas.
Tiesa – kažkur apie vidurį
Mažvydas Jastramskis
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas
„Dviejose apklausose išryškėję skirtumai pernelyg nenustebino. Manau, taip atsitiko todėl, kad vienoje jų socialdemokratų reitingai anksčiau buvo nepagrįstai aukšti. Dabar skaičiai maždaug susilygino.
Kiekviena apklausa yra apytikslis tyrimas ir visuomet reikia įvertinti galimas paklaidas. Labai gerai, kad gali palyginti kelias apklausas, kai pateikiamas tas pats klausimas, tuomet vidurkis tiksliausiai apibūdina situaciją.
Tiesiog gali būti, kad vienos apklausos metu kuriame nors mieste į ją pateko daugiau kitaip mąstančių ar vienai partijai simpatizuojančių žmonių.
Vis dėlto geriausia žvelgti į ilgalaikes tendencijas ir palyginti, ką apklausos rodė prieš keletą mėnesių, taip pat kokios jos bus dar po kelių mėnesių. Taigi reikėtų kiek palaukti ir bus aiškiau.“
