G.Leščinskienė sako labai laukianti pasimatymo su aštuonmečiu sūnumi, kurio nematė ilgiau nei metus. Gabrieliui motina jau nupirko lietuviškų knygelių, tačiau nerimauja dėl Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ išsakytų žodžių.
„Man neduoda ramybės, kiek jis dar supranta lietuvių kalbą, ar galės su manimi lietuviškai bendrauti. Pasak tarnybos („Barnevernet“ – Red.), jis nemoka ir jau pamiršo, esą jis jiems taip sakė. Vaikas tiek laiko su niekuo nebendravo lietuviškai, tai gal jam atrodo, kad užmiršo. Pažiūrėsime per susitikimą, kai pradėsime bendrauti. Netikiu, kad bus pamiršęs“, – kalbėjo lietuvė.
Norvegijoje gyvenanti lietuvė galvoja ir apie vaiko būseną. „Man labai įdomu, kaip jis jausis, kaip atrodys ir ką sakys. Įdomu, kokia jo sveikata ir kaip tie dantys, kuriuos reikia taisyti. Aišku, ir smalsu, ir baisu, ir didžiulis jaudulys“, – kalbėjo moteris.
Psichologai ruošia susitikimui
Psichologai šiuo metu padeda G.Leščinskienei pasiruošti susitikimui ir teikia patarimus, kaip bendrauti su vaiku. Ką jie sako?
„Nereikia vaikui sukelti streso, negalima verkti ir nesivaldyti. Pirmiausia turi žiūrėti į jį, kaip jis elgiasi, ir kaip niekur nieko džiaugtis susitikimu. Aš esu nusiteikusi optimistiškai. Jis jau didesnis ir turėtų labai džiaugtis“, – tikėjosi pašnekovė.
G.Leščinskienė ketina susitikimą filmuoti: „Aš pati taip noriu ir reikia taip daryti, kad vėliau įvertintų nepriklausomi ekspertai. Kad vėliau nesakytų, jog, jų manymu, vaikas elgėsi taip ir taip, ir kalbėtų subjektyviai. Todėl reikia ir nepriklausomų ekspertų nuomonės.“
Moteris stengsis, kad vėliau ir močiutė galėtų su juo pabendrauti telefonu arba susitikti gyvai.
Bandys tartis su „Barnevernet“
Vasario 19 dieną priimtas Norvegijos pirmosios instancijos teismo sprendimas dar gali būti apskųstas tiek G.Leščinskienės, tiek Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnybos „Barnevernet“ iki kovo pabaigos.
„Mes dar kalbėsime su jais („Barnevernet“ – Red.) ir matysime, ar duoti apeliaciją. Žiūrėsime, ar yra galimybė su jais bendradarbiauti, kokia tikimybė, kad grąžins sūnų, ir ką reikėtų daryti.
Tikiuosi, bus galima bendradarbiauti be pykčio, apeliacijų ir teismų. Jei matysime, kad jie nesuinteresuoti ar kelia sąlygas, kurių neįmanoma įgyvendinti, tuomet teks (duoti apeliaciją – Red.)“, – sakė lietuvė.
Gabrielius Norvegijoje pas globėjus gyvena jau antrus metus ir motina kovoja su vaiką iš jos atėmusia Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“. Pernai Miorės ir Rumsdalio apskrities komisijos sprendimu sūnaus netekusi G.Leščinskienė siekia jį susigrąžinti.
Apie vaiko globėjų šeimą G.Leščinskienė žino labai mažai: vyras ir moteris dirba, turi dar vieną vaiką.
