Po Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkės pareiškimo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) jau antrą kartą atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl šalies vadovės Dalios Grybauskaitės paskleistos informacijos apie iš E.Dambrauskienės esą reikalautą kyšį, rašo “Lietuvos rytas“.
Atlikti tokį tyrimą reikalavo Vilniaus apygardos teismas, palikęs galioti žemesnės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo pripažinta, kad Seimo nario Povilo Urbšio skundą tyrę STT pareigūnai savo darbą padarė skubotai – neatliko visų būtinų veiksmų.
Tačiau šiaip jau neįtikėtiną viešumą pastaruoju metu demonstruojanti STT informacijos apie sprendimą nepradėti tyrimo neišplatino.
Įdomu ir tai, kad pakartotinai šios skandalingos istorijos aplinkybes aiškinosi ta pati tyrėja – STT Pareiškimų nagrinėjimo skyriaus vyresnioji specialistė Evelina Leperskienė.
Vilniaus apygardos teismas vasario pradžioje galutine nutartimi paliko galioti apylinkės teismo sprendimą, kuris konstatavo, kad tyrėjai nepatikrino visų reikšmingų aplinkybių ir faktinių duomenų.
Pavyzdžiui, E.Leperskienė kažkodėl buvo nusprendusi į apklausas nekviesti Seimo valdybos narių, kurie būtų patvirtinę ar paneigę „Lietuvos ryto“ informaciją, kad pokalbyje su šalies vadove jie išgirdo apie E.Dambrauskienei neva pateiktą siūlymą išsipirkti postą.
Tokias Seimo valdybos narių apklausas jau buvo suplanavęs prokuroras Gintaras Jasaitis, tačiau netikėtai medžiaga iš buvusio generalinio prokuroro pavaduotojo buvo perimta ir perduota STT.
E.Leperskienė savaip ištaisė teisėjų nurodytą savo darbo broką.
Kaip „Lietuvos rytui“ paaiškino STT atstovas Ruslanas Golubovas, tyrėja apklausė E.Dambrauskienę. Anksčiau, apklausiama prokuroro G.Jasaičio, teisėja, remdamasi Konstitucijoje numatytomis teisėmis, atsisakė liudyti prieš save.
Tačiau dabar į STT pakviesta Kaišiadorių teisėja nurodė neturinti duomenų apie jai pateiktą siūlymą išsipirkti postą.
Pildydama ankstesnio tikrinimo metu paliktas spragas tyrėja į apklausą iškvietė prezidentės ir Seimo valdybos narių pokalbio liudytoją šalies vadovės patarėją Rasą Svetikaitę.
Ji, žinoma, patikino, kad susitikime Prezidentūroje nebuvo kalbos apie teisėjai siūlytą išpirką.
Atsižvelgdama į teismo pastabas STT taip pat kreipėsi į kitas teisėsaugos institucijos, bet jos esą taip pat nepateikė jokių duomenų apie galimą nusikaltimą.
Įžvelgė daug prieštaravimų
Tačiau tokie STT veiksmai kamšant ankstesnes tyrimo spragas Seimo nariui P.Urbšiui kelia abejonių. Panevėžio STT pareigūnams anksčiau vadovavęs politikas ketina vėl skųsti buvusių kolegų sprendimą.
Parlamentaro tvirtinimu, STT sprendimas neišsklaido abejonių, o pasėja naujų prieštaravimų – pirmiausia jam krinta į akis prieštaringas E.Dambrauskienės elgesys: „Tyrėjams turėjo užkliūti, kodėl anksčiau teisėja nenorėjo liudyti prieš save, o dabar teigia nieko nežinanti apie jai siūlytą išpirką.
Logiška būtų išgirsti paaiškinimą, kodėl teisėja to negalėjo paliudyti anksčiau. Gal dėl to, kad apie galimą nusikaltimą privalėjo pranešti? O gal nepranešė todėl, kad jokio pasiūlymo išsipirkti postą nebuvo, kad visa ši istorija buvo išgalvota?“
Politikas mano, kad tai meta dar didesnį šešėlį prezidentei: „Būtent D.Grybauskaitė, o ne kas nors kitas Seimo valdybos nariams atskleidė išpirkos istoriją.
Tada išeitų, kad prezidentė vadovavosi kažkokiais kitais šaltiniais. Kokiais? Jeigu D.Grybauskaitė nesirėmė E.Dambrauskiene ar pažymomis, tai kuo?
Tokio rango valstybės pareigūnė privalo laikytis įstatymų ir atskleisti, kuo remdamasi paskleidė šią žinią.
Prezidentei šiuo atveju yra taikomi dar aukštesni tiek moralės, tiek etikos, tiek teisės aktų laikymosi standartai.“
Anot P.Urbšio, jei šalies vadovė laikytųsi šių standartų, ji būtų suinteresuota pati teisėsaugai pranešti apie galimai jai žinomą nusikaltimą, o tam yra įvairių būdų.
„Nebūtina pačiai prezidentei eiti liudyti, turimą informaciją ji galėtų perduoti per savo patarėjus. Pagaliau ji nuolat susitinka su teisėsaugos institucijų vadovais ir, manau, jos pareiga buvo apie tai pranešti“, – kalbėjo Seimo narys.
Siekė paveikti Seimo narius
Prezidentę atvirai kritikuojantis P.Urbšys vis dėlto mano, kad D.Grybauskaitė išpirkos istoriją išsigalvojo: „Melagingą žinią ji paskleidė siekdama siaurų politinių tikslų.“
Anot parlamentaro, prezidentė tokiu būdu siekė paveikti jau dukart jos teiktus kandidatus į generalinio prokuroro postą atmetusį Seimą: „Matyt, taip siekta politikus išgąsdinti, kad jie daugiau nesipriešintų jos pateiktam kandidatui.“
Šalies vadovė turėtų atsakyti
Tačiau P.Urbšys nemano, kad teisėsauga atsidūrė aklavietėje.
Anot politiko, prezidentė vis dėlto turėtų atsakyti už melagingų žinių skleidimą.
„Negali aukščiausi pareigūnai žarstytis nepatikrinta informacija į kairę ir dešinę, o jei žinai apie galimai daromą nusikaltimą, privalai apie jį pranešti.
Kitaip – tai jau nusikaltimo slėpimas, ir ne bet kokio, o sunkaus. Juk siūlymas išsipirkti generalinio prokuroro postą – neeilinis nusikaltimas“, – dėstė Seimo narys.
Anot šio politiko, keista iš prezidentės lūpų girdėti reikalavimus prisiimti politinę atsakomybę už kažkada medikams duotą šimto litų kyšį, apie kurį prisipažino buvusi sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė, ir tuo pat metu matyti, kai šalies vadovė tyli apie kur kas rimtesnį jai neva žinomą nusikaltimą.
Normalaus tyrimo – nė kvapo
Užtat parlamentaras nė kiek nesistebi, kad STT vėl nebuvo apklausti Seimo valdybos nariai, kurie net viešai buvo prisipažinę išpirkos istoriją girdėję iš pirmų – prezidentės – lūpų.
Anot P.Urbšio, tokias apklausas planavęs prokuroras G.Jasaitis tyrimą modeliavo pagal Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus, o tai, kas vyksta dabar, su tuo neturi nieko bendra.
„Tyrimas atliekamas su aiškia išankstine nuostata – jis jokiu būdu neturi atvesti į Prezidentūrą. Taip STT ir elgiasi.
Be to, šį nusikaltimą privalo tirti ne STT, o Generalinė prokuratūra. Tai jos kompetencija, nes kalbama apie rezonansinį korupcinį atvejį.
Labai keista, kad net po visų teismų sprendimų naujasis generalinis prokuroras Evaldas Pašilis pasekė savo pirmtako pėdomis ir skundo tyrimą perdavė STT, kuri kartą jau pademonstravo priimanti ne teisinius, o politinius sprendimus.
Šiuo atveju viskas daroma, kad būtų išvengta prezidentės apklausos, per kurią prezidentė turėtų paaiškinti, kuo remdamasi ji paskleidė žinias apie išpirką.
Bet argi kas nors norės prisipažinti melavęs?“ – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Urbšys.
Bylos baigtis jau nulemta
Šią savaitę priimtą STT sprendimą Seimo narys gali apskųsti prokurorams.
Tačiau jis abejojo, kad jų sprendimas skirsis nuo ankstesnių. Tokiu atveju vėl bus galima kreiptis į teismą.
Kad ir kaip būtų, Seimo narys „Lietuvos rytui“ pareiškė negalįs nesutikti su teismų užkulisius gerai išmanančiais teisininkais, kurie skeptiškai vertina šios istorijos baigtį.
„Tikiu, kad teismuose yra sąžiningų žmonių. Tai parodė ir jau įvykę teismo procesai.
Kita vertus, jei ši istorija vėl pasieks teismą, teisėjo lauks nelengvas pasirinkimas – laikytis įstatymų ar atsisakyti tolesnės karjeros.
Manau, vis dėlto teisūs yra tie, kurie spėjo, kad byla pateks į tokio teisėjo rankas, kuriam karjera rūpi labiau“, – sakė atkaklusis parlamentaras.
