Gedimino prospekte pakalbintas eitynes akylai stebintis vidutinio amžiaus vilnietis stebėjosi, kad moterys dabar turi daug daugiau teisių ir keliamų reikalavimų nei vyrai. „Pasižiūrėkite, vaivorykštės vėliavos ir lesbietės dabar prašo savo teisių“, – rodydamas pirštu kalbėjo vyriškis.
„LBT moterys – stiprybė vienybėje #Lesbietė #Translytė #Biseksuali“, „Ankstyva motinystė – didesnis skurdas“, „Priekabiavimui darbe – NE“, „Dukroms tokios Lietuvos nepaliksim!“. Su tokiais plakatais žygiavo eitynių dalyviai.
Už vienodas galimybes
Lietuvos moterų lobistinės organizacijos atstovė Vilma Vaitiekūnaitė antradienį teigė, kad grąžinama tikroji Moterų solidarumo dienos prasmė.
„Einame į gatves už moterų teises. Mes neturime kitos išeities, kaip eiti į gatves ir reikalauti, kad moterims palankūs sprendimai būtų priimami čia ir dabar. Turime daryti spaudimą politikams iš visuomenės. Kol kas esame priverstos kovoti, garsiai rėkti ir reikalauti, kad padėtis keistųsi“, – sakė atstovė.
„Moterys sudaro pusę Lietuvos visuomenės, todėl šios eitynės svarbios daugeliui žmonių. Moterys turi turėti vienodas galimybes su vyrais. Be to, vyrai taip pat turėtų turėti lygias galimybes su moterimis.
Yra sričių, kuriose labai trūksta moterų, pvz., IT, politika, valstybės valdymas, pramonės sfera. Švietimo sistemoje, sveikatos apsaugoje matome vyrų trūkumą. Kiekvienam žmogui turi būti sudarytos galimybės pasirinkti norimą darbą, nesvarbu, ar tai vyras, ar moteris“, – kalbėjo dalyvė Jūratė.
Pasigedo prezidentės žodžio
Rasai Kuodytei-Kazielienei gaila, kad prezidentė moterų teisių klausimais tyli. „Norėčiau, kad prezidentė išgirstų moteris dėl darbo užmokesčio, dėl darbo santykių, kas kalbama socialiniame modelyje.
Prezidentė šneka tik apie tai, kas jai patinka. Jai patinka krašto apsauga, „žali“ vyrukai, dideli pinigai ir ginklų apsauga“, – kalbėjo moteris.
Lyčių kvotos aukštose pareigybėse
Eitynėse buvo galima matyti tik keletą vyriškių. Koja kojon žengė ir komunikacijos srityje dirbantis Tomas. Jo teigimu, absoliuti dauguma vyrų šiandien turėtų būti solidarūs su moterimis.
„Moterys XX amžiaus pradžioje pradėjo kelti šiuos klausimus. Jos iškovojo esminių pasiekimų ir įkvėpė vyrus kovoti už kitas teises. Manau, kaip piliečiui, galvojančiam apie gerovės valstybę, lyčių lygybės klausimas yra labai svarbus ir siektinas“, – sakė jaunas vyras.
Jis teigė, kad, nepaisant visko, situacija keičiasi į gera. „Net XXI amžiuje moterimi būti, ko gero, daug sunkiau nei vyru, ypač kalbant apie darbo rinką, kai viską reguliuoja rinkos mechanizmai. Valstybė galėtų parodyti didesnę iniciatyvą ir atsverti tuos mechanizmus, kurie iškreipia lyčių pusiausvyrą.
Europa apie tai diskutuoja. Daug kas galvoja apie lyčių kvotas tiek įmonių valdybose, tiek kitose aukštose pareigybėse. Moterys įrodė, kad jos nėra niekuo prastesnės intelektiniu požiūriu ir dažnai net darbštesnės ir kruopštesnės. Suprantu, galbūt absoliučios lygybės pasiekti niekada nepavyks, bet eiti link to yra labai svarbu“, – kalbėjo Tomas.
Kodėl eitynėse tik keletas vyrų? „Vyrai dalija gėles ir dažnai vyrauja kitoks tos šventės supratimas, noras įsiteikti moterims. Antra vertus, galbūt ir orai koreguoja planus, be to, ir darbo metas“, – sakė eitynių dalyvis.
