„Valstybės gynimo tarnyba nusprendė, jog įgyvendinant iš Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą kariuomenę bei užtikrinti šalies visuotinės ir besąlyginės gynybos principą, šaukimą į privalomąją nuolatinę karo tarnybą vykdyti ne laikinai, o nuolat. Tai yra kiekvienais kalendoriniais metais“, – sakė vyriausiasis patarėjas Valdemaras Sarapinas.
Taryboje taip pat nuspręsta kasmet šaukti daugiau jaunuolių, nei planuota anksčiau – nuo 3,5 tūkst. iki 4 tūkstančių. Pasak patarėjo, ateinančiais metais biudžete krašto apsaugos gynybai papildomai numatyti ne mažiau kaip 150 mln. eurų.
VGT pirmadienį pritarė krašto apsaugos ministro pateiktai karinei strategijai, kuri yra jau ketvirtoji per nepriklausomybės laikotarpį.
Planuoja užpildyti savanoriais
Kariuomenės vadas generolas leitenantas Jonas Vytautas Žukas pasisakė už mišrią kariuomenę, sudarytą iš šauktinių ir profesionalų.
Tikslas iki 2021 metų pasiekti 24 tūkst. karių skaičių ir jį išlaikyti. Kad būtų pasiektas šis skaičius, nuspręsta šiek tiek didinti šauktinių skaičių. „Tikslas – turėti 24 tūkst. ir nuolat turėti 30 tūkst. aktyvaus rezervo karių“, – kalbėjo kariuomenės vadas. Kiek iš dabartinių šauktinių prisijungs prie profesinės karo tarnybos? „Žinau, kad yra jau per 2 200.“
„Tikimės, kad šiais metais 100 proc. bus savanoriai. Rezultatai kovo 12 dieną rodo, kad, manau, bus daugiau norinčių tarnauti, nei mes galėsime priimti“, – teigė J.V.Žukas.
Pasak krašto apsaugos ministro Juozo Oleko, savanorystės principas jau antrus metus labai gražiai įgyvendinamas.
„Norėčiau, kad tas skaičius, kuris reikalingas kariuomenei papildyti dėl mūsų aktyvių veiksmų, jie ateitų tarnauti savo noru“, – teigė ministras.
Ministras J.Olekas žada savanorius skatinti priedais.
„Teikiamas mano projektas, kad tie, kurie ateina savanoriais nepapuolę į sąrašus, būtų 30 proc. priedas. Manau, kad tie jaunuoliai, kurių šiuo metu yra arti tūkstančio iš 30 tūkst. sąraše, jau pasakė, kad mes norime tarnauti šiais metais. Tai, kad ir jie turėtų nedidelį paskatinimą, tai siūloma jiems 15 proc. priedą sumokėti už tą savanorystę“, – teigė ministras.
Dabartinis teisinis reguliavimas numato, kad kiekvienas šauktinis, atitinkamai pagal tarnybos rezultatus, baigęs tarnybą gaus nuo 76 iki 152 eurų mėnesinę kaupiamąją išmoką.
R.Paksas nepritaria
Partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas yra už profesionalią kariuomenę ir nepritaria, kad būtų sugrįžta visam laikui prie šauktinių kariuomenės.
„Aš pasisakau už tvirtą gynybą NATO sudėtyje, profesionalią parengtą kariuomenę, o kad jaunuoliai būtų ruošiami nusiteikę patriotiškai ginti valstybę, tam yra labai daug formų“, – sakė R.Paksas.
Jo nuomone, šauktinių kariuomenė nėra geriausias būdas patriotizmui skiepyti.
„Kad tauta būtų nusiteikusi patriotiškai nuo pat darželio iki pat garbaus amžiaus, tam yra įvairiausių formų – tai yra ir patriotinės organizacijos, ir skautai, ir šauliai, ir auklėjimas mokyklose, kitokia užklasinė veikla, bet tą reikia daryti, o ne sakyti, kad jis bus patriotiškai išauklėtas, jeigu 9 mėn. jį pakviesime būti šauktiniu“, – sakė R.Paksas.
Įtvirtinti nuolatinį šaukimą į privalomą karinę tarnybą pirmadienį pasiūlė Valstybės gynimo taryba.
Šaukimą grąžino pernai
Pernai politikai sutarė šaukimą į kariuomenę grąžinti penkeriems metams. Šaukimas į kariuomenę grąžintas siekiant užpildyti kariuomenės padalinius ir rengti rezervą.
Valstybės gynimo taryba pagal Konstituciją svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės gynybos klausimus. Į ją įeina prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas.
Palyginti su 2015 m., šiemet šalies gynybai skirti papildomi 150 mln. eurų – iš viso maždaug 1,46 proc. viso šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Politinės partijos yra įsipareigojusios iki 2020 m. šalies gynybai skirti bent 2 proc. BVP, kaip numatyta NATO politiniuose įsipareigojimuose. D.Grybauskaitė yra minėjusi, kad 2 proc. ribą Lietuva galėtų pasiekti 2018 m., jei būtų išlaikyti esami krašto apsaugos sistemos finansavimo mastai.
