Komitetas siūlo Seimo valdybai sudaryti darbo grupę Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Korupcijos prevencijos įstatymo ir kitų įstatymų tobulinimui. Tyrimo išvadas antradienį Seimui pristatė komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas. Po pateikimo jas palaikė 95 Seimo nariai, niekas nebuvo prieš, 5 parlamentarai susilaikė. Kovo 22 d. Seimas turėtų galutinai apsispręsti dėl pasibaigusio tyrimo rezultatų.
„Kaip tyrimo išvadose pažymėta, pats piktnaudžiavimas kriminalinės žvalgybos tyrimu ir tos medžiagos mėtymas į kairę ir dešinę sudaro įspūdį, kad valstybėje sekamas praktiškai kiekvienas pilietis. Taip negali būti. Kompromituojamas demokratinės valstybės principas ir pati valstybė suvokiama kaip totalitarinė“, – sakė J.Sabatauskas.
Teigiama, kad galiojantis reglamentavimas neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo, vertinant teikiamos informacijos apie asmenį pobūdį pagal Kriminalinės žvalgybos ir Korupcijos prevencijos įstatymus ir yra taisytinas.
„Neaiškaus teisinio reglamentavimo pasekmė manipuliavimas slaptomis, kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis, pažymomis“, – minima išvadose.
Lygino su sovietmečiu ir Šiaurės Korėja
Seimo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis sakė, kad komitetas atliko nemažą darbą. Todėl, jo nuomone, patobulinti dabartinį teisinį reglamentavimą turėtų ne Seimo valdybos sudaryta darbo grupė, o pats komitetas.
Socialdemokratas Artūras Skardžius palygino su sovietiniais laikais. „Man susidaro toks vaizdas kaip ir gūdžiais sovietiniais laikais, kad viena visuomenės pusę seka kitą, o ta savo ruožtu pirmąją pusę. Tarsi visi deklaruoja, ypač dešinieji, kad dėl to jaučiamės saugūs, mums nėra, ko bijoti, bet ar tokiu keliu eidami nepavirsime sovietine Rusija pačiais gūdžiausiais laikais, ar galbūt net Šiaurės Korėja?“.
Socialdemokratas Mindaugas Bastys teiravosi, kas turėtų kreiptis į teismą, jei įstatymai pažeisti. „Jei ta informacija atskleista apie žmogų žeidžia jo garbę ir orumą, tai tas žmogus gali teisti teisme civilinės teisenos būdu ir prašyti paneigti informaciją“, – patarė J.Sabatauskas.
Teismai nėra vieningi
Komitetas tyrimo metu išanalizavo Žmogaus teisių sampratą pagal kriminalinės žvalgybos įstatymą, Konstitucinio teismo doktriną, Europos Žmogaus teisių teismo praktiką.
„Pagal šias praktikas pasakytą, kad pareigūnai jokiomis aplinkybėmis negali veikti viršydami jiems teisės aktuose suteiktų įgaliojimų, savo veiksmais pažeisti žmogaus teisių ir laisvių, negali būti toleruojami pareigūnų veiksmai ar nebūtų užkertamas kelias veiksmams, kurie pažeidžia žmogaus teises ir laisves. Priešingu atveju būtų griaunamas žmonių pasitikėjimas valstybės valdžia, įstatymais ir teise“, – kalbėjo komiteto pirmininkas.
Komitetas padarė išvadą, kad nuolat būtų atliekama teisės aktų stebėsena, taip pat sustiprinta kriminalinės žvalgybos kontrolė tiek vidaus, tiek koordinavimo, teisėtumo kontrolė ir parlamentinė kontrolė.
Po diskusijų su teismų atstovais komitetas daro išvadą, kad kiekvienam teisme kriminalinės žvalgybos veiksmų taikyme laikomąsi skirtingos praktikos dėl medžiagos pateikimo ir informacijos skleidimo.
