Į naująjį generalinį prokurorą Evaldą Pašilį generolas K.Jucevičius kreipėsi dėl Seimo nario Povilo Urbšio, kuris FNTT direktorių viešai pavadino prezidentės statytiniu, pareiškimų.
Aukštam pareigūnui pasirodė įžeidžiantys ir kiti minėto parlamentaro teiginiai.
P.Urbšys televizijos laidoje pareiškė, jog K.Jucevičius nuo tyrimo melo detektoriumi išsisuko bandydamas gauti medikų pažymą, kad tai esą gali sutrikdyti jo širdies darbą.
Atlikti tyrimą poligrafu buvo nurodęs vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, suabejojęs jam pavaldžios įstaigos vadovo patikimumu.
Dėl galimų korupcinių ryšių, kuriuos aiškinosi ir teisėsauga, buvo ilgam sustabdyta generolo teisė dirbti ar susipažinti su slapta informacija.
Nors K.Jucevičius reikalavo P.Urbšiui iškelti bylą, jo prašymą nagrinėję prokurorai nusprendė kitaip.
Pareigūnui pagailo laiko
„Prokurorai atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą ir pasiūlė privataus kaltinimo tvarka kreiptis į teismą“, – FNTT vadovas „Lietuvos rytui“ prisipažino, kad kol kas nieko nepešė.
Tačiau į nemalonias istorijas įklimpęs generolas abejojo, ar verta kreiptis į teismą: „Tuščiai nesinori vaikščioti po teismus, gaila laiko.“
Abejonės dėl teisėtumo
FNTT direktoriumi K.Jucevičius tapo, kai iš šio posto buvo išstumtas vėliau parlamentaru tapęs Vitalijus Gailius, nesutikęs vykdyti prezidentės Dalios Grybauskaitės reikalavimo atleisti savo pavaduotoją Vytautą Giržadą.
Nors vėliau teismai pripažino, kad V.Gailius ir V.Giržadas buvo atleisti neteisėtai, K.Jucevičius purtosi jam vis dar klijuojamos prezidentės statytinio etiketės: „Buvo paskelbtas konkursas, aš jame dalyvavau ir laimėjau.
Bet bandoma sudaryti įspūdį, kad į šias pareigas patekau neteisėtai arba buvau pastatytas prezidentės.“
K.Jucevičiui iš pat pradžių teko įrodinėti, kad jis į šias pareigas pateko teisėtai.
Praėjusios kadencijos Seimo Antikorupcijos komisija FNTT vadovą ragino trauktis iš posto paaiškėjus, kad laikinai šiai tarnybai vadovavęs K.Jucevičius pats pasirašė STT skirtą raštą dėl savo patikimumo.
Susidūrimas su advokatu
Dar didesni nemalonumai generolą užklupo pernai, kai iš jo buvo laikinai atimta teisė dirbti su slapta informacija ir pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl patikimumo.
Toks tyrimas pradėtas po to, kai specialiosios tarnybos gavo duomenų, kad viename sostinės restoranų FNTT direktorius per tarpininką esą pareikalavo kyšio iš buvusio garsaus sostinės advokato Juzefo Kozubovskio.
K.Jucevičiaus vadovaujama FNTT vykdė tyrimą dėl galimai neteisėto J.Kozubovskio praturtėjimo, o pastarasis siekė, kad šis tyrimas būtų nutrauktas. Tačiau teisėsaugai nepakako surinktų duomenų pareikšti įtarimų generolui.
Nepaisant to, S.Skvernelis toliau abejojo K.Jucevičiaus galimybėmis vadovauti tarnybai ir reikalavo atlikti jo patikimumo tyrimą.
Savo ruožtu FNTT direktorius ministro veiksmus buvo apskundęs prokurorams.
Savo tiesioginį vadovą generolas kaltino piktnaudžiaujant tarnyba ir neigė kaltinimus. Bet nuėjęs tikrintis poligrafu tyrimą atlikusio specialisto kabinete ilgai neužsibuvo.
Nepatiko pateikti klausimai
Tačiau K.Jucevičius „Lietuvos rytui“ tvirtino, jog kalbos apie turėtą medikų išvadą yra melagingos: „Tarnybinį patikrinimą atlikusi ministerijos komisija man pasiūlė pasitikrinti melo detektoriumi. Aš sutikau tai padaryti, bet nuvykęs į Policijos departamentą pas specialistą pusę valandos buvau klausinėjamas, kaip miegojau, ar iš vakaro negėriau, ir panašiai.
Galiausiai man buvo pateiktas klausimas, susijęs su atliekamu ikiteisminiu tyrimu. Į šį klausimą aš negalėjau atsakyti, nes buvau pasirašęs pasižadėjimą neatskleisti tyrimo duomenų, todėl išėjau.“
FNTT vadovas taip pat neigė kreipęsis į medikus: „Jokių pažymų neturėjau ir nebandžiau išvengti melo detektoriaus. Nieko panašaus nebuvo ir Seimo narys galėtų kalbėti atsakingiau.
Juk, šiaip ar taip, aš esu įstaigos vadovas ir man metami kaltinimai menkina visos įstaigos vardą ir autoritetą.“
Glumina dvejopi standartai
Bet P.Urbšys savo žodžių apie K.Jucevičių neišsižadėjo ir pasiryžęs juos bet kada pakartoti.
Anot parlamentaro, FNTT vadovo nenoras ginti savo mundurą teisme tik dar labiau sustiprina abejones: „Gaila. Manau, ikiteisminio tyrimo metu ar teisme nesunkiai apginčiau savo nuomonę, kad K.Jucevičius yra tik prezidentės statytinis. Man dėl to kyla vis mažiau abejonių.“
Politikas įsitikinęs, kad K.Jucevičiaus atsiradimą FNTT vadovo poste lėmė ne tuometis Vidaus reikalų ministerijos vadovas Raimundas Palaitis, o V.Giržadą ir V.Gailių iš šios tarnybos vijusi prezidentė.
„Juk D.Grybauskaitė aiškiai yra pasakiusi, kad R.Palaitis buvo „ne prie ko“. Manau, kad ministras buvo „ne prie ko“ ir parenkant naująjį vadovą“, – skandalingą istoriją prisiminė P.Urbšys.
Seimo narys mano, kad būtent todėl D.Grybauskaitė nekreipia dėmesio į šį pareigūną persekiojančius skandalus.
„Aš sveikinu prezidentės poziciją, kai reikalaujama laikytis aukštų vakarietiškų standartų.
Bet nesuprantu, kodėl skaidrumo reikalavimai taikomi tik buvusiai sveikatos apsaugos ministrei Rimantei Šalaševičiūtei ar iš posto stumiamam aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui, bet netaikomi K.Jucevičiui, kuris išvengė melo detektoriaus ir toliau eina pareigas neišsklaidęs abejonių dėl kyšio“, – kalbėjo P.Urbšys.
Politikas sakė tikėjęsis, kad K.Jucevičiaus skundą tiriantys pareigūnai pradės tyrimą ir atvyks į Seimą prašyti panaikinti jo teisinę neliečiamybę.
„Tai būtų buvusi gera proga priminti, kad šis Seimas vis dar nėra baigęs aiškintis V.Gailiaus ir V.Giržado atleidimo aplinkybių, kas už to stovėjo.
Matyt, Prezidentūra nėra suinteresuota, kad ši tema vėl skambėtų, todėl gal patarė prokurorams ar K.Jucevičiui patiems jos neeskaluoti“, – svarstė P.Urbšys.
Parlamentinis tyrimas pakibo ore
* Seimas dar 2013 metais buvo priėmęs protokolinį nutarimą, kuriuo pavedė Kriminalinės žvalgybos parlamentinės kontrolės komisijai kartu su Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu atlikti parlamentinį tyrimą dėl šalyje galimai veikiančios organizuotos asmenų grupės neteisėto poveikio aukščiausių šalies vadovų sprendimams.
* Be kita ko, ši komisija turėjo iš naujo įvertinti ir buvusių FNTT vadovų atleidimo aplinkybes, kurias aiškinosi ankstesnės kadencijos Seimas. Taip pat buvo užsimota atsakyti į klausimą, ar teisinga informacija apie ilgalaikę galimai neteisėtą Valstybės saugumo departamento įtaką politiniams ir ekonominiams procesams. Tyrimas turėjo būti baigtas iki praėjusių metų kovo.
* „Tyrimas ir yra baigtas, daugiau neturime ko tirti. Jeigu Seimas norės gauti tyrimo išvadas, mes jas pateiksime. Tiesiog tokio reikalavimo nebuvo“, – teigė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A.Paulauskas.
