Šis šurmulys artėjant rinkimams, aišku, tik stiprės. Suprantama – ir vedlį pakeitė, ir su Rusija kovoja, ir skaudžiausių Lietuvos problemų neužmiršta, o naujų rinkėjų meilės šuolio, būtino norint grįžti į valdžią, kaip nėra, taip nėra.
„Pasaulį seną suardysim“, žinoma, įkvepianti giesmė, per kraštus besiliejančios naujovės – irgi gerai. Tačiau juk konservatoriai tam ir konservatoriai, kad išsaugotų bent šį tą sena. Pavyzdžiui, principą, jog garsioji vidaus demokratija, kuria partija taip giriasi, galiotų ne visiems. Tiksliau, ne amžinajai partijos antrajai damai ir pirmajai vicepirmininkei I.Degutienei ir tam, kuris yra partijos pirmininko poste.
Pavyzdžiui, prieš 2012 m. Seimo rinkimus formuojamą konservatorių sąrašą partijos nariai galėjo reitinguoti, tačiau neliečiamos buvo dvi pirmosios pozicijos, į kurias iš anksto buvo įrašytas tuometis vedlys A.Kubilius ir I.Degutienė. Praėjusį savaitgalį šis manevras buvo pakartotas – Irena Degutienė neliečiama antra, o pirmas – A.Kubiliaus avataras ir vieno garsaus senelio anūkas Gabrielius Landsbergis.
Tiek anuo, tie šiuo atveju tokia dvigalvystė nulemta to, kad galutinai nesusipjautų dvi partijos stovyklos. Šiemet tai ypač aktualu. O jei partijai nepavyktų grįžti į valdžią, trumpam prislopusi kova išsiveržtų tokiu sprogimu, kad nuneštų ne tik stogą su visu anūku, bet ir visą rūmą galėtų apgriauti.
Beje, ar tik ne dėl to ir pats anūkas vėl nukėlė savo grįžimo iš Europarlamento datą. Anksčiau žadėjęs grįžti pavasarį, kai tik taps pirmasis sąraše, dabar pareiškė, jog grįš tik tada, kai partija galutinai patvirtins visą sąrašą. Suprantama – juk jei po rinkimų teks sėdėti eilinio Seimo nario kėdėje, bent prieš tai pravartu kuo ilgiau gauti nepalyginti riebesnę europarlamentaro algą.
