„Esamos mokslo ir studijų sistemos būklės analizė rodo pertvarkos poreikį. Studentų skaičiui smarkiai mažėjant, aukštųjų mokyklų skaičius išlieka stabilus, studijuoti priimami vis prasčiau pasirengę stojantieji“, – į aukštojo mokslo bėdas baksnojo švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė.
Tam Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) parengė planą dėl mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių, kuriame numatyta, ką derėtų keisti.
– Kaip vertinate esamą aukštojo mokslo padėtį? Kokios didžiausios spragos žioji?
– Studijų programų daugėja, o studentų skaičius jose mažėja. Tik pusė 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo.
Lietuvos mokslinis potencialas labai išbarstytas, kai kuriais atvejais – po labai mažas mokslininkų grupes skirtingose institucijose, todėl mažai konkurencingas tarptautiniu mastu. Nors pagal asmenų, įgijusių aukštąjį išsilavinimą, dalį 30–34 m. gyventojų amžiaus grupėje Lietuva pirmauja ES, pagal Europos inovacijų švieslentę užima tik 4–5 vietą nuo galo.
Nors Lietuvoje aukštajam mokslui tenkanti viešųjų išlaidų dalis viršija ES vidurkį, neefektyvus lėšų naudojimas finansuojant išskaidytą potencialą neleidžia pagerinti studijų kokybės, pasiekti tarptautinėje erdvėje konkurencingo mokslo, padidinti akademinio personalo atlyginimų.
– Kaip visa tai, jūsų akimis, reikėtų keisti?
– Švietimo ir mokslo ministerija siūlo sisteminius problemų sprendimus: įvesti minimalius reikalavimus aukštosioms mokykloms, keisti studijų akreditavimo ir finansavimo tvarką, konsoliduoti mokslo ir studijų institucijų tinklą.
Įvedus minimalius reikalavimus universitetams ir kolegijoms, veiklą galėtų tęsti tos aukštosios mokyklos, kurios peržengia kokybės kartelę.
Siekiant išvengti studijų programų smulkinimo ir dubliavimo, siūloma pereiti nuo atskirų studijų programų prie krypčių vertinimo ir akreditavimo. Akredituojant studijų kryptis siūloma nustatyti minimalius rodiklius: būtino mokslinės veiklos lygio, reikalavimų moksliniam pedagoginiam personalui, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, bendradarbiavimo su verslu, dėstytojų pedagoginės kompetencijos, absolventų įsidarbinamumo.
Siūloma, kad studijų finansavimas būtų skiriamas tik studijoms, atitinkančioms kokybės ir rentabilumo bei absolventų įsidarbinamumo reikalavimus, o bazinis finansavimas priklausytų nuo aukštosios mokyklos siūlomų studijų ir vykdomų mokslinių tyrimų kokybės.
– Stojamojo balo kartelė nuo šių metų aukštinama. Tačiau ministerija siūlo dar didinti šį slenkstį. Jau nustatytas nepakankamas?
– Siekiant, kad į aukštąsias mokyklas ateitų gebantys studijuoti asmenys, minimali kartelė visiems stojantiesiems ŠMM raginant pirmą kartą įvesta 2015 metais: universitetams siūlyta taikyti ne mažesnį nei 1, kolegijoms – 0,8 stojamąjį balą. Stojamojo balo kartelė kasmet po truputį kyla.
Šiemet aukštųjų mokyklų vadovai yra sutarę, kad 2016 m. į universitetus būtų priimama surinkus ne mažiau kaip 2, į kolegijas – ne mažiau kaip 1,2 stojamojo balo.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad plane numatomi minimalūs reikalavimai – 2 ir 3 balai iš dešimties – nėra labai aukštas konkursinio balo slenkstis.
– Švietimo ir mokslo ministerija siūlo įteisinti ir detalesnius universiteto ir kolegijos apibrėžimus. Šiuo metu jie neaiškūs? Kas turėtų skirti universitetą ir kolegiją?
– Švietimo ir mokslo ministerija siūlo įteisinti tokius universiteto ir kolegijos apibrėžimus, kurie aiškiai nustatytų jų misiją ir kriterijus, kuriais remiantis vertinama aukštosios mokyklos atitiktis statusui: dėl skaičiaus studijų sričių, kuriose vykdomos studijos, reikalavimų dėl mokslinių tyrimų lygio, mokslo ir studijų tarptautiškumo, bendradarbiavimo su verslu, mokslinių tyrimų ir studijų infrastruktūros, priimamų studentų kompetencijos, absolventų įsidarbinamumo lygio.
Universitetai, kaip šalies intelektiniai lyderiai, turėtų kurti naujas idėjas, rengti lyderius, vadovus, ekspertus, analitikus, naujus technologijų kūrėjus, vykdyti aukšto lygio mokslinius tyrimus ir jais grįstas trijų pakopų studijas, komercinti mokslinių tyrimų rezultatus, spręsti valstybės funkcionavimui svarbias problemas.
Kolegijos turėtų būti regiono lyderės, labiau orientuotos į praktiškų regiono problemų sprendimą, rengiančios labiau į konkrečią darbo vietą orientuotus specialistus.
– Siūloma, kad universitetuose mokslinių tyrimų lygis turėtų būti pripažįstamas kaip stiprus tarptautiniu mastu, o pajamos iš mokslo rezultatų komercinimo sudarytų ne mažiau kaip 5 proc. universiteto pajamų. Kiek dabar universitetai uždirba iš mokslinės veiklos?
– Pagal šiuolaikines tendencijas, universitetų mokslo kokybę nusako ne tik mokslinių tyrimų lygis, bet ir mokslo gebėjimas vykdyti taikomuosius mokslinius tyrimus, bendradarbiauti su verslu kuriant aukštąsias technologijas ir komercinant mokslo rezultatus, skatinant inovatyvaus verslo ir pramonės iniciatyvų radimąsi. Todėl į minimalius universitetų veiklos kriterijus įtraukta ir mokslo rezultatų komercinimo kartelė.
Jei mūsų pasiūlytas planas būtų patvirtintas, 5 proc. kartelė būtų garantas ir paskata universitetams plėsti mokslo komercinimo pastangas, pavyzdžiui, uždirbant iš patentų ir auginant naujas aukštųjų technologijų verslo įmones.
– Pertvarkos plane numatyta ir tai, kad bent 70 proc. absolventų turėtų užimti aukštojo išsilavinimo reikalaujančias pareigybes. Kaip to pasiekti? Ir kokia dabar padėtis rinkoje šiuo atžvilgiu?
– Vienas kriterijų aukštosioms mokykloms veikti būtų absolventų įsidarbinamumo pagal išsilavinimą rodiklis.
Jei toks rodiklis būtų nustatytas tarp kitų kriterijų, veiklą tęsti galėtų tik tie universitetai ir kolegijos, kurių absolventų karjeros duomenys yra aukštesni nei slenkstiniai.
Mokslo ir studijų stebėsenos ir analizės centras (MOSTA) atliko 2012–2013 m. baigusių aukštąsias mokyklas absolventų įsidarbinimo tyrimą, iš kurio aiškėja, kad, vertinant pagal studijų kryptis ar jų grupes, labai skirtinga absolventų dalis eina pareigas, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo.
Iš bandomojo tyrimo matyti, kad rengiama gerokai daugiau, nei reikia darbo rinkai, specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą. Vidutiniškai tik 52 proc. 2013 m. absolventų po metų nuo studijų baigimo eina pareigas, kurioms reikia aukštojo išsilavinimo. Tokie duomenys tikrai verčia susimąstyti apie aukštojo išsilavinimo vertę tiek valstybei, tiek apie studijas svarstančiam jaunuoliui.
Nuo šių metų MOSTA galės vykdyti nuolatinę tokių procesų stebėseną ir teikti detalesnę informaciją apie situaciją ne tik pagal studijų kryptis, bet ir pagal atskiras studijų programas bei atskiras aukštąsias mokyklas.
– Jau daug metų kalbama apie aukštųjų mokyklų tinklo pertvarką. Juolab visuotinai pripažįstama, kad aukštųjų mokyklų Lietuvoje per daug. Tačiau susijungimo atvejų – vos keli. Ką jūs manote apie šią situaciją? Ar ŠMM turėtų dalyvauti šiame procese?
– Studentų skaičiui mažėjant aukštųjų mokyklų žemėlapis keisis neišvengiamai. Galimi keli tokios kaitos variantai. Vienas jų – savaeigis, kai studentų nesurenkančios aukštosios mokyklos anksčiau ar vėliau veiklos tęsti negalės ir turės būti reorganizuotos.
Kitas variantas – sisteminė pertvarka „iš viršaus“. Kaip numatoma plane, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus dėl efektyvaus valstybės biudžeto ir turimo intelektinio potencialo naudojimo, turėtų būti parengti siūlymai dėl mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos.
Mokslo ir studijų sistemos kokybės kėlimo galimybių gaires Švietimo ir mokslo ministerija pateikė Valstybės pažangos tarybai. Tolesniems veiksmams reikia Vyriausybės ir Seimo pritarimo.
