Antikorupcijos komisijos išvados gali atrodyti kaip valdančiųjų revanšas konservatoriams, toliau kurstantiems politinę įtampą dėl Druskininkų mero R.Malinausko veiksmų, reikalaujantiems aplinkos ministro „tvarkiečio“ K.Trečioko galvos.
Pripažinta, kad Vyriausybės nutarimas dėl kurortinių zonų priimtas nesilaikant nustatytos tvarkos, bet esminių pažeidimų neaptikta, o įdarbinant Druskininkų savivaldybės darbuotojų giminaičius centre „Aqua“ ar teikiant ten paslaugas politikams ir pareigūnams įstatymams nenusižengta.
Užtat iš peties tvota konservatoriams – teigiama, kad valstybės valdoma įmonė galėjo patirti didelę žalą talkindama jų lyderio G.Landsbergio žmonos privačiai mokyklai, suabejota, ar pagrįstai prokurorai nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtų konservatorės I.Degutienės sūnaus įmonės finansinių operacijų po banko „Snoras“ bankroto.
Kitaip sakant, valdantieji opozicijai tėškė: kaltindami kitus korupcija pirmiausia pasižiūrėkite į veidrodį. Tai ir perspėjimo signalas dešiniesiems, kad toliau pūsdami skandalus jie sulauks grąžos.
Neabejotinai tai peštynių artėjant Seimo rinkimams atspindžiai.
Tuo metu Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto, tyrusio kriminalinės žvalgybos informacijos naudojimą, išvados gali turėti rimtesnių pasekmių.
Komitetas sutelkė dėmesį į įstatymus ir konstatavo, kad jie leidžia politikams manipuliuoti kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis slaptomis pažymomis. Prezidentė Dalia Grybauskaitė neminima, bet aišku, kad pirmiausia būtent jai taikomas šis išvadų teiginys.
Seimui siūloma sudaryti darbo grupę įstatymams tobulinti. Turint galvoje, kad ypač uoliai „tvarkiečiai“ ragina persvarstyti dar ir teisėsaugos institucijų vadovų skyrimo tvarką, taip sumažinant jiems Prezidentūros įtaką, galima laukti rimto politinio mūšio.
Net jei šis Seimas neįstengs pakeisti teisėsaugos institucijų atskaitomybės tvarkos, specialiųjų tarnybų veiklą, matyt, bus mėginama reglamentuoti griežčiau.
Iš tiesų seniai pribrendo būtinybė užkirsti kelią manipuliacijoms slaptosiomis pažymomis, nepatikrintos žvalgybinės informacijos viešinimui. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino, kad vien tokių duomenų atskleidimas laikytinas nusikaltimu. Juk dauguma ikiteisminių tyrimų, kuriuos skambiai pradeda specialiosios tarnybos, nutraukiami nenustačius įtariamųjų nusikalstamos veikos.
Bet paviešinus jau patį įtarinėjimo faktą šių asmenų reputacijai padaroma nepataisoma žala.
Politiko karjerą gali sužlugdyti vien specialiojo liudytojo statusas, nes paskelbus tokią žinią visuomenei sukuriamas įspūdis, kad padarytas nusikaltimas, tik teisėsaugai dar nepakanka įrodymų, o būtent šį metodą pastaruoju metu itin pamėgo specialiosios tarnybos.
Naujausias pavyzdys – Specialiųjų tyrimų tarnyba aplinkos ministrui K.Trečiokui suteikė specialiojo liudytojo statusą aiškinantis Vyriausybės nutarimo dėl kurortinių zonų priėmimo aplinkybes.
Nors ikiteisminis tyrimas nutrauktas nenustačius politiko nusikalstamos veikos, buvo paskelbtos jo pokalbių su Druskininkų meru išklotinės ir opozicija jį jau mėgina versti iš posto.
Nesiimant vertinti, ar etiškai elgėsi Kęstutis Trečiokas, kalbėdamasis su R.Malinausku apie kurortines zonas panaikinusį Vyriausybės nutarimą, akivaizdu, kad nusikaltimo jis nepadarė, o slapta įrašinėti pokalbius pareigūnai turėjo teisę tik įtardami nusikaltimą.
Jeigu nusikaltimo nebuvo, kyla klausimas, ar galima, užuot sunaikinus slapto klausymosi įrašus, skelbti juos visuomenei. Tokie veiksmai gali tapti pavojingu susidorojimo įrankiu ne tik su politikais – prisidengus nusikaltimo tyrimu galima šnipinėti bet kurį žmogų, skelbti asmeninius pokalbius, ištraukus atskiras frazes ir nepatikrinus teksto tikslumo.
Didžiulė žala daroma ne tik pavieniams žmonėms, bet ir visai visuomenei. Teisės ir teisėtvarkos komitetas pripažino, kad pastarojo meto piktnaudžiavimai kriminalinės žvalgybos tyrimais sukūrė įspūdį, jog Lietuvoje sekamas kiekvienas pilietis, o tai kompromituoja demokratinę valstybę, nes žmonės ją ima suvokti jau kaip totalitarinę.
Vadinasi, reikia kuo skubiau užkirsti kelią žmogaus teises pažeidžiantiems pareigūnų veiksmams. Įstatymų tobulinimas – pirmasis vaistas, kurio turi griebtis Seimas, gydydamas specialiųjų tarnybų demokratijai daromas žaizdas.
Bet ar pakaks vien tiksliau apibrėžti, kaip pareigūnai turi elgtis su kriminalinės žvalgybos metodais surinkta informacija, sugriežtinti slaptųjų pažymų teikimo ir jų naudojimo tvarką?
Didžioji Lietuvos bėda, kad vakarietiškos demokratijos standartus atitinkančių įstatymų paprasčiausiai nesilaikoma. Ypač sunku užkirsti kelią pareigūnų piktnaudžiavimams, jei juos dar skatina aukščiausius postus užimantys politikai, netgi prezidentė.
Neabejotina, kad būtina veiksmingesnė parlamentinė kontrolė. Tik taip galima tikėtis sudrausminti ir visagaliais pasijutusius pareigūnus, ir įtakingus jų globėjus.
