Peštynės dėl palikimo: meilė nėra įrodymas

Nors iš gyvenimo pasitraukęs klaipėdietis tapytojas Arūnas Mėčius savo mylimąją Dalią Bielskytę laikė artimiausiu žmogumi, palikimas atiteko ne jai. Mat ilgai kartu gyvenusi pora nebuvo susituokusi, be to, kūrėjas nepaliko testamento.

D.Bielskytei (nuotr. kairėje) su savo gyvenimo draugo A.Mėčiaus dukterimi iš jo pirmosios santuokos E.Mėčiūte nepavyko susitarti. Santykius teko aiškintis teisme.
D.Bielskytei (nuotr. kairėje) su savo gyvenimo draugo A.Mėčiaus dukterimi iš jo pirmosios santuokos E.Mėčiūte nepavyko susitarti. Santykius teko aiškintis teisme.
A.Mėčius, nutapęs savo mylimąją D.Bielskytę, nemanė, kad jai dėl šio ir kitų paveikslų teks grumtis teismuose.<br>G.Pilaičio nuotr.
A.Mėčius, nutapęs savo mylimąją D.Bielskytę, nemanė, kad jai dėl šio ir kitų paveikslų teks grumtis teismuose.<br>G.Pilaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Gediminas Pilaitis

Mar 17, 2016, 5:20 AM, atnaujinta Jun 1, 2017, 12:16 PM

Dailininkas A.Mėčius savo paveiksluose nekart vaizdavo mylimąją D.Bielskytę, dvi jos dukteris, kurias mylėjo kaip savas.

Prieš mirtį dailininkas mąstė apie nueitą kelią – rašė dienoraštį, o paliktame atsisveikinimo laiške išliejo savo jausmus gyvenimo draugei. Apie testamentą kūrėjas nepagalvojo, tik brūkštelėjo laiško pabaigoje: „Visus paveikslus dovanoju Dalytei. Jeigu nereikia, sudeginkite.“

Bet Klaipėdos apylinkės teismas ginčytiną tapytojo palikimą priteisė menininko dukteriai iš pirmosios santuokos Eglei Mėčiūtei.

Po mirties – kūrinių paieška

Po A.Mėčiaus mirties prieš trejus metus visas jo palikimas buvo areštuotas.

Velionio artimieji įrodinėjo, kad jo gyvenimo draugė poetė D.Bielskytė neperdavė antstoliams visų kūrinių, prašė jai skirti piniginę baudą, tačiau bylą pralaimėjo.

Urna su A.Mėčiaus pelenais dar nebuvo nuleista į kapo duobę, kai uostamiesčio galerijose pasirodę prokurorai pradėjo teirautis, kiek dailininko paveikslų ten yra, kur laikomi, kam ir kada buvo parduoti.

Namuose, kuriuose A.Mėčius gyveno su D.Bielskyte, ant sienų pamatę paveikslus, teisėsaugininkai pranešė, kad moteris negali jais naudotis – nuosavybės teisės apribotos.

Paveikslai buvo areštuoti

D.Bielskytė mėgino įrodinėti, jog kai kurie A.Mėčiaus jai dovanoti ir kiti paveikslai – ne tik namų interjero dalis, bet ir jos asmeninė nuosavybė. Ji parodė dailininko atsisveikinimo laišką.

Naujausią savo paveikslą A.Mėčius paliko savo darbo kambaryje, matomoje vietoje. Tai buvo paskutinė dovana moteriai, kurią mylėjo, su kuria praleido beveik vienuolika metų.

Kūrėjo jausmus mylimai moteriai atskleidžia užrašas kitoje paveikslo pusėje: „Mylimai Dalytei.“

Visi namuose esantys A.Mėčiaus ir kitų autorių paveikslai buvo areštuoti. Antstoliai juos įvertino kaip kilnojamąjį turtą, į kurį gali pretenduoti ir kiti paveldėtojai.

„Mano būsena, sielvartas dėl skaudžios netekties nieko nejaudino. Buvau priblokšta, kai jie šaltakraujiškai pareiškė, jog net paskutinis Arūno darbas, skirtas man, irgi areštuotas kaip ginčytina nuosavybė“, – tramdydama ašaras tada pasakojo D.Bielskytė.

Į turtą pretendavo duktė

Į prokurorus ir antstolius kreipėsi A.Mėčiaus duktė iš jo pirmosios santuokos – 26 metų studentė E.Mėčiūtė.

Ji siekė atgauti šimtus tėvo sukurtų kūrinių – paveikslų, eskizų, miniatiūrų.

Mergina teismui pateikė civilinį ieškinį reikalaudama perduoti visus tėvo paveikslus.

Teismo sprendimu meno galerijose, A.Mėčiaus ir D.Bielskytės namuose, kitur aptiktiems dailininko darbams pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Sunerimusi, kad tėvo palikimas dings arba bus sugadintas, E.Mėčiūtė prašė paveikslus išgabenti į laikinąją saugojimo vietą. Jie kurį laiką gulėjo Klaipėdos Žvejų rūmų rūsyje.

D.Bielskytė dėl to krimtosi – reikalavo pagarbiau saugoti menininko palikimą.

Darbai atsidūrė kitoje vietoje, paskui buvo perkelti į „neutralią teritoriją“ – individualiosios įmonės „Liepa“ patalpas.

Po skyrybų su pirmąja žmona A.Mėčius nutolo ir nuo dukters Eglės, beveik nebendravo su ja. Tačiau buvusi sutuoktinė su dukterimi pasirodė laidotuvėse.

„Pirmoji Arūno žmona Loreta Mėčienė – notarė, yra dirbusi ir prokuratūroje. Dukteriai ieškoti konsultantų turbūt nereikėjo“, – svarstė D.Bielskytė.

A.Mėčiaus artimųjų manymu, jis būtų nuėjęs pas notarą ir parašęs testamentą, jei būtų norėjęs, kad jo palikimas atitektų D.Bielskytei.

O jei to nepadarė, vadinasi, velionio paskutinė valia – neaiški.

Nutarė aiškintis teisme

Teisme A.Mėčiaus ir D.Bielskytės draugai, galerijų savininkai turėjo aiškintis, kaip velionio paveikslai atsidūrė jų namuose.

Apklausos neišvengė ir dailininko mylimosios tėvas, Klaipėdos universiteto profesorius teatrologas Petras Bielskis, kuriam A.Mėčius dovanojo kelis paveikslus.

Dailininko duktė Eglė pretendavo ir į tuos meno kūrinius, kuriuose A.Mėčius pavaizdavo savo mylimąją poetę D.Bielskytę.

Kai kurie paveikslai – intymaus pobūdžio, nerodyti parodose, viešai neeksponuoti jokiose galerijose. Jie puošė namo, kuriame gyveno pora, miegamąjį.

D.Bielskytė dailininko dukteriai siūlė susitikti, aptarti problemas, apžiūrėti paveikslus, kuriuos jį norėtų gauti kaip tėvo palikimą, bet ieškovė nusprendė palikimo klausimus aiškintis teisme.

Turėjo žinoti kūrinių vertę

Įvertinęs sudėtingos bylos aplinkybes, Klaipėdos apylinkės teismo teisėjas Raimondas Dilys nusprendė, kad dailininko kūrybos palikimas priklauso ne D.Bielskytei, o jo dukteriai E.Mėčiūtei.

„A.Mėčiaus raštelyje išreikšta paskutinė valia, kad jis savo paveikslus dovanoja mylimajai, prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Mat dovanojimo sutartys, kuriose nurodomos sumos yra didesnės nei 14,5 tūkst. eurų, turi būti notariškai patvirtintos formos“, – nutartyje konstatavo R.Dilys.

Nuspręsta, kad didelę gyvenimišką patirtį sukaupęs A.Mėčius žinojo savo paveikslų vertę. Jų dovanojimo mylimai moteriai veiksmą įforminęs paprasta rašytine formą, dailininkas esą prisiėmęs ir visą riziką dėl netinkamos sutarties sudarymo, o ją R.Dilys įvardijo kaip niekinę.

Teisminis procesas dėl A.Mėčiaus palikimo dar nebaigtas – įsigaliojus restitucijai, D.Bielskytė turės grąžinti visus pagal netinkamą dovanojimo sutartį (A.Mėčiaus raštelį) gautus paveikslus.

Ginčas dėl konkrečių darbų bus nagrinėjamas kitoje byloje dėl kūrėjo palikimo išreikalavimo iš neteisėtų valdytojų.

D.Bielskytė neatmetė, kad skųs jai nepalankią teismo nutartį.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.