Raimundas Paliukas teigė, trečiadienį Švietimo ir mokslo kultūros komitete svarstė pasiūlymą, kurį pateikė rektorių konferencijoje, kur pagal tris lygius nustatyti studijų krypčių įvertinimai – slenkstinis, tipinis ir puikus. Buvo derinta su Švietimo ir mokslo ministerija.
„Nuspręsta, kad per savaitę bus paruoštas pasiūlymas, kaip šitą trijų lygių vertinimą susieti su dabartine dešimtbale vertinimo sistema. Mes tikimės, jei trečiadienį komitetas priims racionalų sprendimą, tai ketvirtadienį galėsime priiminėti“, – kalbėjo politikas.
Andrius Kubilius teigė, kad ketvirtadienį teisingą priėmė sprendimą. „Bet tai problemos neišsprendžia, todėl mūsų frakcija pasiruošusi inicijuoti esminę šios problemos sprendimo paiešką. Mūsų įsitikinimu problema su gerai besimokančiu apibrėžimu ir visu finansavimu glūdi tame, kad Konstitucijoje įrašyta formulė neleidžia ieškoti lankstesnių sprendimų.
Mes siūlytume labai atsakingai ieškoti sprendimų, kurie leistų mums sutarus pasiūlyti kitokią Konstitucijos straipsnio formuluotę, kuri leistų lanksčiau įstatymą spręsti. Kitu atveju mes vėl grįšime prie tų pačių problemų. Siūlome nebeklaidžioti, nes vis atsiremiame į tą patį, kad Konstitucinio straipsnio barjero mes negalime perlipti“, – kalbėjo opozicijos lyderis konservatorius A.Kubilius.
Studentų rotacija aukštosiose mokyklose sustojo po KT 2014 metų nutarimo, kuriuo Mokslo ir studijų įstatyme įtvirtintas studentų rotacijos mechanizmas pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.
Po KT nutarimo Švietimo ir mokslo ministerija pasiūlė kaip gerai besimokančio studento kriterijų nustatyti septynių balų ribą, tačiau pernai gruodžio pabaigoje Seimas, balsuodamas dėl gerai besimokančio studento apibrėžimo, pritarė liberalo Gintaro Steponavičiaus siūlymui, kad tokį statusą turėtų studentas, jei jo vidurkis įvertintas „gerai“ pagal aukštųjų mokyklų statutuose, atsižvelgiant į studijų sričių ir krypčių grupių specifiką, nustatytą studijų rezultatų vertinimo sistemą.
Seime svarstomose kitose pataisose – Mokslo ir studijų įstatymo naujoje redakcijoje, apie kurią kalbėjo R.Paliukas – be kita ko, numatyta septynių balų riba kaip gerai besimokančio studento kriterijus, tačiau yra kur kas daugiau naujovių. Nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija numato, kad valstybė sudarytų sutartis su aukštosiomis mokyklomis, įvertinusi specialistų poreikį, taip pat universitetai galėtų siūlyti trejų metų trukmės bakalauro studijas, į doktorantų rengimą būtų kviečiamas įsitraukti verslas, būtų nustatomi minimalūs reikalavimai visiems stojantiesiems, o ne tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamą vietą.
2014 metais KT paskelbė, kad įstatyme nustatyta studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės. KT sukritikuotame Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis. Po KT nutarimo ši norma nebegalioja, o naujas rotacijos mechanizmas dar nepatvirtintas.
