Šalies vadovė įvykdė grasinimus Vyriausybę apskųsti Konstituciniam teismui (KT), jei premjeras Algirdas Butkevičius nepaaukos „tvarkiečių“ aplinkos ministro Kęstučio Trečioko.
Premjerui palikus ministrą poste, vakar prezidentė KT apskundė Vyriausybės nutarimą, naikinantį kurortines zonas, dėl kurio kilo vadinamojo Vijūnėlės dvaro skandalas.
Pranešdama apie kreipimąsi į teismą D.Grybauskaitė tiesiai paskelbė, kokio sprendimo siekia, – pripažinimo aukščiausiu lygiu, kad Vyriausybė šį nutarimą priėmė neskaidriai, o galbūt netgi pažeisdama Konstituciją.
Jei KT tai patvirtins, gal prezidentė pareikalaus net paties premjero galvos? Konstitucinės teisės specialistų manymu, bent teisinio pagrindo tam nebus.
Premjeras žada nepasiduoti
Naujas kurstomo skandalo etapas prasidėjo po to, kai prokurorai neaptiko pažeidimų ir nutraukė ikiteisminį tyrimą dėl galimo neteisėto poveikio priimant Vyriausybės nutarimą, o Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) neįžvelgė, kad šioje istorijoje linksniuojamas K.Trečiokas būtų supainiojęs viešuosius ir privačius interesus.
A.Butkevičius, anksčiau kalbėjęs, jog gal ir būta kokių nors ministro etinių ar moralinių paklydimų, po VTEK išvados iškart paskelbė, jog „tvarkietis“ dabar galutinai išteisintas ir gali toliau dirbti.
„Visada atsakingai vertinsiu kiekvieno žmogaus elgesį tiek dirbant Vyriausybėje, tiek Seime, ir niekada nepasiduosiu jokiems politiniams spaudimams norint parodyti visuomenei, kad žmogus yra kaltas, nors jis, po kiek laiko išsiaiškinus, tikrai nėra kaltas“, – vakar pabrėžė premjeras.
Paklaustas, kaip vertina grėsmingus prezidentės pareiškimus, Vyriausybės vadovas atsakė: „Teisinėje demokratinėje šalyje vadovaujuosi specialistų rekomendacijomis ir išvadomis.“
Skamba kaip nuosprendis
Vakar paskelbtas Prezidentūros pranešimas apie kreipimąsi į Konstitucinį teismą skamba kaip kaltinamasis aktas.
„Jau beveik pusę metų negebama prisiimti nei politinės atsakomybės, nei aiškaus sprendimo dėl neskaidriai priimto nutarimo, kuris buvo panaudotas teisme. Tik toliau grimztama į išsisukinėjimų ir vis naujų neįgyvendinamų pažadų liūną.
Daugiau tikėti pažadais įvertinti situaciją negalima. Tik Konstitucinis teismas gali išsklaidyti abejones ir padėti tašką šioje istorijoje“, – cituojama D.Grybauskaitė.
Prezidentūra skelbia, jog Vyriausybės nutarimas buvo priimtas vos per kelias valandas ir pažeidžiant visas nustatytas išankstinio suderinimo procedūras.
D.Grybauskaitės nuomone, taip buvo pažeistos ne tik teisėkūros procedūros, bet ir svarbiausi konstituciniai jos principai, o tokią skubą lėmė pavieniai suinteresuotų asmenų prašymai. Čia, matyt, turimas galvoje šio nutarimo palaiminimo siekęs Druskininkų meras socialdemokratas Ričardas Malinauskas.
Priminė dvejopus standartus
Socialdemokratų partija, jau anksčiau kirtusi prezidentei atgal itin griežtais pareiškimais, nedelsė ir vakar.
Valdantieji pareiškė, jog šalies vadovė vadovaujasi dvejopais standartais – kaltindama Vyriausybę korupciniais šešėliais pati sau netaiko tų aukščiausių atsakomybės ir skaidrumo principų.
Socialdemokratai priminė skandalingąją bylą, kurioje buvo įklimpusi ir D.Grybauskaitė, ir jos patarėja Daiva Ulbinaitė, nutekinusi žiniasklaidai slaptą saugumo informaciją apie Kremliaus neva rezgamą puolimą prieš prezidentę.
D.Grybauskaitė net du kartus atsisakė liudyti teisėsaugai šioje byloje, ėmėsi pliekti saugumą, neva šis nepagrįstai ir neteisėtai tą informaciją paskelbė valstybės paslaptimi, neigė, jog ji ar jos patarėja turi ką nors su tuo bendra.
Įsidėmėtina ir tai, kad jau po D.Ulbinaitei naudingo pirmosios instancijos teismo sprendimo prezidentė patarėją demonstratyviai grąžino į darbą, taip pasiųsdama aiškią žinią aukštesnės instancijos teismams ir netgi savotiškai juos spausdama.
Vakarykščiame pareiškime socialdemokratai taip pat priminė viešus prezidentės aiškinimus, jog kai kurie Seimo nariai neva slapta tarėsi su šešėlinio pasaulio atstovais, kad būtų priešinamasi jos teikiamoms generalinio prokuroro kandidatūroms, bet vėliau paaiškėjo, kad tokia „informacija“ ir „pažymos“ – laužtos iš piršto.
„Kaip tada yra dėl pačios prezidentės politinės atsakomybės sampratos? Ar ji atsako už savo ir savo komandos veiksmus?
Kitas dalykas – ar ji atstovauja visų Lietuvos piliečių interesams, ar tik dalyvauja surežisuotuose žaidimuose, naudinguose tam tikroms politinėms jėgoms?“ – klausia pareiškimą pasirašęs Socialdemokratų partijos vicepirmininkas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto vadovas Julius Sabatauskas.
Ar gali griūti Vyriausybė?
Vis dėlto kas būtų, jei KT nuspręstų, kad Vyriausybės nutarimas priimtas pažeidžiant Konstituciją? Juk prezidentės komanda greičiausiai turėjo bent jau patikrinti, koks Konstitucinio teismo galimas požiūris į šį reikalą.
Gal D.Grybauskaitė, visai neseniai aiškinusi, kad Vyriausybę keisti dabar būtų neatsakinga, vis dėlto nusitaikė į ją, o KT sprendimas jai suteiktų pagrindą skelbti nepasitikėjimą šiuo ministrų kabinetu?
Juolab kad apie premjero ir visos Vyriausybės atsistatydinimą kai kurie opozicijos atstovai prabilo jau vakar.
J.Sabatausko įsitikinimu, visa tai – tuščios šnekos, nes KT išvis neturės ką svarstyti. Mat kai prezidentė pagrasino kreiptis į KT, premjeras iškart paskelbė, jog pradedama minėto Vyriausybės nutarimo naikinimo procedūra.
„Konstitucinis teismas nenagrinės negaliojančio teisės akto, taigi visi klausimai „kas būtų“ atkrinta“, – kalbėdamas su „Lietuvos rytu“ nukirto socialdemokratų atstovas.
Teisinių padarinių nesukels
Tačiau vienas autoritetingiausių konstitucinės teisės žinovų Vytautas Sinkevičius pataisė Seimo narį, teigdamas, jog jei KT nuspręs, kad klausimas reikšmingas, gali nagrinėti nutarimo priėmimo teisėtumą.
Bet, pasak V.Sinkevičiaus, net tuo atveju, jei KT nuspręstų, kad buvo pažeisti įstatymai ir Konstitucija, tai nesukeltų jokių išskirtinių teisinių padarinių, lemiančių, jog Vyriausybė privalo trauktis.
„Juk kiek įvairiausių teisės aktų skelbiami neatitinkančiais Konstitucijos, tačiau iš to neišplaukia įpareigojimas juos priėmusiems subjektams trauktis iš pareigų.
Tai tiesiog reikštų, kad pats teisės aktas šalinamas iš teisės sistemos, o Vyriausybė turi tvarkyti spragas, kad nesant jokios ekstremalios situacijos nutarimai nebūtų priimami greitai ir nesilaikant procedūrų, ministrams greičiausiai net neįsigilinus, ką jie priima“, – „Lietuvos rytui“ aiškino konstitucinės teisės ekspertas.
Taigi KT išaiškinimas prezidentei būtų iš esmės ne teisinė, o tik politinė paspirtis kuo ilgiau visuomenės dėmesio centre išlaikant Vijūnėlės dvaro istoriją.
