Daug valgo, piešia ir būna šiltose patalpose. Tokia pastaroji savaitė Rukloje jaunų pabėgėlių porai. „Daugiausia laiko leidžiame Rukloje. Lauke truputį šalta. Turėjom po vieną švarką, dabar gavom dar po du“, – šypsojosi menininkas ir mokytoja.
Apie Lietuvą pora nieko nežinojo. Graikijoje jie sutiko, kad šalį gyvenimui jiems parinktų pareigūnai. „Norėjome į Olandiją, Prancūziją arba Vokietiją – ten 30 metų gyvena mano dėdė, daug draugų. Bet mes lankstūs. Iš pradžių buvo baisu keliauti į šalį, kurioje nieko nepažįstame, bet vienos savaitės jau gana, kad baimė sumažėtų“, – prisipažino F.Mohammed.
Jiedu jau mokosi lietuviškai. „Laba diena, labas, iki“, – su akcentu pirmuosius lietuviškus žodžius bėrė sirė.
Ji norėtų studijuoti vertimą ir dirbti Lietuvoje. „Buvome įpratę turėti darbus, o dabar neturime, ką veikti“, – guodėsi jauna moteris.
Sirijoje, Latakijos mieste anksčiau ji dėstė anglų kalbą Britų Tarybos įsteigtame institute. Dėl neramumų institutas užsidarė ir ji neteko darbo.
Grafikos dizaineris M.Kara dar kelionėje į Ruklą piešė eskizus, piešia ir pabėgėlių centre. Lietuvoje norėtų surengti savo tapybos darbų parodą. Dvi tokias jau buvo surengęs Sirijoje.
Vyras iš meno savo gimtinėje nepragyveno. Ir Lietuvoje yra nusiteikęs dirbti grafikos dizaineriu.
„Jei turėsime iš ko gyventi ir nebus taip sunku, kaip Sirijoje, liksime čia“, – tikino vyras.
Pelnosi iš pabėgėlių
Jo piešiniuose, kuriuos siras nesiliauja piešti ir atvykęs į Lietuvą, atsispindi karo baimė bei kelionės į Europą siaubas.
Pora niekada nepamirš pavojingos kelionės plaustu nuo Turkijos pakrantės į Graikiją.
„Laimė, kad jūra buvo rami“, – prisiminusi šiurpias akimirkas kartojo F.Mohammed.
Į gelbėjimosi plaustą, skirtą 20-čiai žmonių, kontrabandininkai susodino 40. „Stodavome kas minutę – vis užgesdavo variklis. Nors atstumas tarp krantų – 1 valanda, mes jūroje praleidome 4 valandas“, – pasakojo pabėgėlė.
Jiedu stengėsi sėdėti ramiai, kad valtis nenuskęstų. „Kartais dėl išgąsčio laive kildavo sąmyšis. Visi judėjo ir šaukė, buvo daug kūdikių. Glaudėmės vienas prie kito“, – prisiminė pora.
„Bijojau. Nemoku plaukti“, – prisipažino M.Kara.
Palengvėjimas užplūdo pasiekus Graikijos pakrantę. „Mus pasiėmė laivu – žmonės buvo labai geri“, – šypsojosi sirė.
Pabėgėliai pasakojo, kad vienam žmogui ši lemiama kelionė perpildytoje valtyje kainavo 600 dolerių (540 eurų). Tai – trijų mėnesių mokytojos atlyginimas Sirijoje.
Sirai skaičiavo, kad kontrabandininkai per šią pabėgėlių krizę uždirbs didžiulius pinigus. Jei perkelti vieną žmogų kainuoja 600 dolerių, tai iš vienos valties sukčiai surenka 24 tūkst. dolerių (21,6 tūkst. eurų).
Šiuo nešvariu verslu, anot pabėgėlių, užsiima turkai, sirai ir kitų tautybių žmonės.
Pribloškė Ruklos parduotuvė
Dėl tokių sumų pora sakosi mielai būtų likusi Stambule, net stengėsi ten kabintis į gyvenimą, tačiau nesėkmingai.
Kontrabandininkams sumokėti pinigai – tik dalis kelionės išlaidų. Farah ir Majdžas skrydžiui į Turkiją ir gyvenimui Stambule turėjo sutaupyti dar po 500 dolerių (450 eurų).
Į Lietuvą iš Graikijos pora atskrido teturėdami 75 eurus. „Stengiamės dabar kuo mažiau išleisti“, – prisipažino F.Mohammed.
Ne veltui ją užliejo apmaudas, kai supainiojusi su alyvuogėmis ir jogurtu, ji Rukloje nusipirko du didelius indus majonezo. „Kur jūs dedate tiek majonezo?“ – stebėjosi moteris.
Pabėgėlius pribloškė ir mūsų parduotuvių dydis. Nedidelis prekybos centras Rukloje neprilygo pačiai didžiausiai sirų gimtinėje matytai parduotuvei.
Už rūkymą – vieša egzekucija
Paklausti apie gyvenimą Sirijoje, pabėgėliai vis kartojo žodį baimė. „Vyksta karas iš visų pusių – valdžios, revoliucionierių, eilinių žmonių. Nesame saugūs – visur sprogdina, šaudo. Ekonomika smunka, negali dirbti, visi išvyksta“, – pasakojo atvykėliai.
Juos nuolat persekiojo baimė – užpuolikai bet kada gali įsiveržti ir nužudyti. „Blogiausia, kad ateityje niekas nepasikeis“, – apgailestavo pora.
Baisūs ne tik kariniai veiksmai, bet ir iki kaulų smegenų įsismelkiąs terorizmas. „Dauguma bėga nuo „Islamo valstybės“. Jie – nusikaltėliai. Matėme egzekucijas „Youtube“ tinkle, kai galva žmogui nuo pečių lėkė tik dėl to, kad jis rūkė, gėrė ir nesimeldė“, – pasakojo M.Kara.
Vyras yra krikščionis. Paklaustas, ar Egėjo jūroje sėdėdamas valtyje meldėsi, jis lyg elektros nupurtytas pakratė galvą. „Jei Sirijoje kas nors mato kitą meldžiantis – bijo“, – paaiškino pabėgėlis. Tai, anot jo, – „Islamo valstybės“ poveikis.
Menininkas sakė iš Sirijos bėgęs ne tik dėl karo. Jam įgriso matyti kitų mirtis ir susitaikyti su kraupiais reginiais. „Buvo sunku gyventi su siauro mąstymo žmonėmis, sunku kažką daryti“, – prisipažino tapytojas.
Įsimylėjo 2 savaites iki emigracijos
M.Kara pirmasis apsisprendė palikti baimės apimtą šalį. Likus dviems savaitėms iki išvykimo jis sutiko Farah. Pora įsimylėjo paplūdimyje prie laužų, kur jaunimo laisvės nevaržė nei kariuomenė, nei „Islamo valstybė“.
„Jau buvau apsisprendusi palikti šalį – jaunoji karta visa išvyko – tik nežinojau, kada tai padarysiu. Majdžo sprendimas mane padrąsino“, – sakė moteris.
Ji išvyko netrukus po mylimojo. Jiedu susitiko Stambule.
„Dar sunku spręsti, ar kursime šeimą. Susitikom vos prieš 7 mėnesius“, – sakė F.Mohammed.
Jiedu labiausiai dabar nori saugaus gyvenimo. „Norime būti ten, kur mus įvertins kaip žmones, kur nereikės gyventi žemiau skurdo ribos ir kur nebus pavojinga“, – sakė F.Mohammed.
Lietuva iš viso iki 2017 metų pabaigos įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Iki šiol į mūsų šalį atvyko šeši pabėgėliai – irakiečių šeima ir ši sirų pora.
