Nacionalinio egzaminų centro (NEC) direktorė Saulė Vingelienė patikino, kad tie jaunuoliai, kurie baiminasi neišlaikysią matematikos egzamino, jaudinasi nepagrįstai. Pasak jos, užduotys parengtos taip, kad dalis jų būtų nesunkiai įveikiamos tiems, kurie matematikos mokėsi ir bendruoju kursu.
O ir pakitęs užsienio kalbos egzaminas tiems, kurie tinkamai pasirengę, neturėtų kelti nerimo.
– Artėja brandos egzaminų sesija. Kokie svarbiausi pokyčiai laukia tų, kurie šiemet laikys baigiamuosius egzaminus?
– 2016 metų brandos egzaminų sesijoje yra viena esminė naujiena – tai pasikeitusi užsienio kalbų (anglų, prancūzų, rusų, vokiečių) valstybinių brandos egzaminų struktūra.
Iki šiol buvo vykdomas trijų dalių užsienio kalbos egzaminas – mokiniai turėjo pademonstruoti komunikacinius gebėjimus atlikdami klausymo, skaitymo ir rašymo užduotis. Praėjusiais metais buvo įvestas reikalavimas, kad stojantieji į Lietuvos aukštąsias mokyklas būtų pasiekę užsienio kalbos B1 mokėjimo lygį.
Kalbos mokėjimo lygiai aprašyti „Bendruosiuose Europos kalbų mokymo, mokymosi ir vertinimo metmenyse“. Šiame dokumente apibrėžta, kad asmens kalbos mokėjimo lygis turi būti nustatomas tikrinant visų keturių kalbinių veiklų kompetenciją, todėl pastaruosius ketverius metus buvo ruošiamasi į egzaminą įtraukti kalbėjimo dalį.
2014 metais pakeista užsienio kalbų egzamino programa, pagal ją ir bus vykdomas 2016 metų egzaminas. Visų kitų dalykų egzaminų programose, vykdymo reikalavimuose esminių pakeitimų nėra.
– Kad galėtum stoti į universitetą (išskyrus menų studijas), šiemet reikės būti išlaikiusiam matematikos brandos egzaminą. Kiek abiturientų rinkdavosi laikyti šį egzaminą anksčiau?
– 2013–2015 metais matematikos valstybinį brandos egzaminą rinkosi panašus mokinių skaičius. 2013 metais jį rinkosi laikyti 15 973 mokiniai (39,95 proc. visų mokinių, pasirinkusių laikyti brandos egzaminus), 2014 metais atitinkamai 16 538 mokiniai (42,89 proc.), o 2015 metais – 15 290 (41,02 proc.).
Tikėtina, kad egzaminą laikančiųjų padaugės, bet drastiško pokyčio neturėtų būti, nes apskritai abiturientų, lyginant su ankstesniais metais, šiemet yra mažiau.
– Matematikos egzaminas, kai apie jį vos buvo prabilta, sukėlė nemažai aistrų.
– Nacionalinis egzaminų centras aktyviai dalyvavo diskusijose dėl matematikos egzamino statuso ir jo rezultato, kaip būtinos sąlygos stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas.
Mūsų institucija turi sukaupusi daug empirinės informacijos apie skirtingų amžiaus grupių mokinių matematinį raštingumą šalyje. Tendencijos nėra džiuginančios. Vienas mūsų siūlymų, kuriuo tikime kaip efektyvia poveikio priemone visam ugdymo procesui ir mokymosi rezultatams gerinti, – stebėti ir fiksuoti mokinių pasiekimus ne tik po 10 ir 12 klasių, organizuojant pagrindinio ugdymo pasiekimų tikrinimą ir vykdant brandos egzaminą, o sistemingai per visą mokymosi laiką pradinio ir pagrindinio ugdymo koncentruose vykdyti mokinių pasiekimų stebėseną su efektyviu grįžtamuoju ryšiu.
Vykusiose diskusijoje teko išgirsti argumentų, kad galima gyventi ir dirbti be matematikos. Žinoma, galima. Tik klausimas, kokia to gyvenimo kokybė. Per matematinį ugdymą įgyjamų logikos, finansinio raštingumo, erdvinio mąstymo, duomenų analizės ir prognozavimo įgūdžių reikia bet kurioje profesinėje veikloje ir asmeniniame gyvenime.
– Koks bus matematikos egzaminas? Jį bus sunku išlaikyti tiems, kurie linkę į kitokią, ne tiksliųjų mokslų sritį?
– 2016 metais keičiasi matematikos egzamino rezultato panaudojimas – jis bus reikalingas pretenduojant į valstybės finansuojamą vietą Lietuvos aukštosiose mokyklose.
Bet pats egzaminas savo struktūra, trukme, reikalavimais tikrinamiems mokinių gebėjimams nesiskirs nuo 2015 metų egzamino.
Egzaminas truks tris valandas, jame bus trys struktūrinės dalys – pirmojoje reikės pasirinkti teisingą atsakymą iš kelių pateiktų, antrojoje dalyje reikės parašyti teisingą atsakymą, o trečiojoje bus vertinamas uždavinių sprendimas ir atsakymas. Iš viso bus galima surinkti 60 taškų.
Preliminariai reikės surinkti apie 16 procentų taškų, kad egzaminas būtų išlaikytas. Egzaminą sudarys užduotys, parengtos pagal bendrojo ir išplėstinio kursų reikalavimus. Mokiniai, kurie mokėsi matematikos bendruoju kursu, egzamino užduotyje ras pažymėtų uždavinių, orientuotų į bendrojo kurso turinį ir tikrinamus mokinių gebėjimus, už kuriuos bus galima surinkti 40 procentų egzamino taškų.
Atitinkamai 60 procentų egzamino taškų bus orientuota į išplėstinio kurso turinį ir tikrinamus mokinių gebėjimus.
