– Kaip Briuselio gyventojai reaguoja į situaciją?
– Tai buvo netikėta, ypač dėl to, kad tai nutiko praėjus vos keletui dienų po įtariamojo Salaho Abdeslamo, kaltinamo dėl Paryžiaus atakų, sulaikymo. Atrodė, kad į miestą sugrįžo ramybės ir pasitikėjimo jausmas po sėkmingų belgų ir prancūzų specialiųjų tarnybų operacijų.
Mus šios žinios sukrėtė. Pats tuo metu buvau darbo pusryčiuose, kur diskutavome apie Europos saugumą ir migracijos iššūkius. Sunku vertinti situaciją, bet pasirinkti objektai – oro uostas ir artimiausios metro stotelės prie ES institucijų rodo, kad ataka koordinuota. Briuselis atakuojamas ne tik kaip Belgijos sostinė, bet ir kaip ES sostinė.
– Ar neįžvelgiate panašumo su tuo, kas nutiko Paryžiuje?
– Be jokios abejonės. Mes Briuselyje Paryžiaus atakų skausmą pajutome labai artimai, labai išgyvenome su visais prancūzais. Iš tiesų, niekada neatmetėme galimybės, kad tai gali nutikti ir Briuselyje. Belgijoje taip pat yra nemažos radikalių grupuočių kuopelės. Pats Briuselis yra ES sostinė ir pagrindinių institucijų buveinė bei potencialus taikinys.
– Ar pavyko dienos darbus tęsti ramiai, ar vis tik ES institucijų veikla sutrikdyta?
– Neabejotina, kad bus imtasi dar griežtesnių saugumo priemonių, nors jos ir taip labai griežtos, pakeista darbuotojų saugumo strategija. Sugriežtintos patikros norintiems patekti į pastatus, darbuotojus veikiausiai netrukus pasieks saugumo rekomendacijos, kaip elgtis artimiausiu metu.
Šiuo metu Briuselyje metro uždarytas. Žmonės nenori naudotis viešuoju transportu, renkasi eiti pėsčiomis, tai veikiausiai yra vienas saugiausių būdų šiuo metu.
– Jau dešimtmetį gyvenate ir dirbate Briuselyje – kaip pasikeitė miestas atsiradus teroro grėsmėms?
– Teroro grėsmė visada buvo šalia, prisiminkime teroro aktus Madride ir Londone, bet keitėsi situacijų veikėjai – nuo „al Qaeda“ iki „Islamo valstybės“ ir kitų grupuočių, keitėsi teroro išpuolių intensyvumas ir gebėjimas organizuoti teroro išpuolius pasitelkiant socialinę mediją ir pan.
Kalbant apie Briuselį, tai visi šie įvykiai sustiprino vyriausybės gebėjimą reaguoti. Anksčiau buvo kritikuojama koordinacijos stoka tarp Belgijos saugumo, policijos ir jėgos struktūrų darbo. Šiandien sistema veikia kur kas geriau ir tai suteikia šiek tiek daugiau pasitikėjimo paties Briuselio gyventojams. Belgams padeda prancūzai, britai, vokiečiai, kitų šalių saugumo tarnybos.
Europa į šią problemą žiūri labai koordinuotai, ir jei anksčiau žvalgybos koordinavimo sistemoje aktyviai veikė tik 4-5 šalys, tai šiuo metu jų daugiau nei 20. Tai rodo, kad šias problemas galime išspręsti tik bendrai dalindamiesi informacija ir padėdami vieni kitiems užkirsti kelią tokiems išpuoliams.
– Mieste vyko antiteroristinė operacija – ar gyventojai jautė, kad jų mieste vyksta neeiliniai įvykiai?
– Kaip ir daug kur globaliame pasaulyje, viską greičiau sužinai iš naujienų, nei pamatai savo akimis. Dažnai šeimos nariai ar draugai Lietuvoje informaciją apie kokius nors įvykius sužino daug greičiau. Briuselis sudaro labai ramaus miesto įspūdį, bet jis yra globalių įvykių sūkuryje ne tik dėl išpuolių, bet ir dėl sprendimų, kurie čia priimami – nuo pabėgėlių krizės iki Britanijos klausimo, Graikijos skolų. Miesto gyventojai jau yra pripratę prie pasaulio dėmesio.
– Ar nėra šioks toks paradoksas, kad anksčiau Briuselyje svarstytos problemos būdavo tam tikri išorės klausimai, o dabar teroro aktai vyksta po ES institucijų langais?
– Taip, tai paradoksas. Kai prieš dešimtmetį buvo kuriama ES politika ir į šį pasaulį paleista rytų partnerystės programa, pagrindinis tikslas buvo sukurti stabilių, taikių ir nuspėjamų kaimyninių valstybių tinklą. Per tuos dešimt metų konfliktų ir nestabilumo Europos rytuose ir pietuose tik padaugėjo, o ES, užuot sėkmingai eksportavusi stabilumą, importuoja nestabilumą. Tai didelis iššūkis ES, kuris dar kartą patvirtina, kad saugi kaimynystė yra pačios Europos saugumo pamatas.
– Kokias pamokas buvo priversta išmokti Europa, susidūrusi su teroru bendrijos viduje?
– Tolerancijos. Išmoko nesieti išpuolių su islamo religija ir stengtis kaip įmanoma neleisti prasiveržti pykčiui, agresijai ir neapykantai bei aiškiai skirti fundamentalistus ir radikalus nuo nuosaikaus islamo išpažinėjų. Europoje yra daug musulmonų, tad nutiesti supratimo tiltą yra didelis iššūkis.
