Išsiaiškinti galimybes įrengti tualetą pavesta Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriui. Svarstoma, kokį tualetą geriau pasirinkti: konteinerinį ar biotualetą, jau apžiūrėtos vietos, kur juos geriausiai statyti.
Į moterų paplūdimį Melnragėje vasarą patartina eiti tik mediniu taku – panorus patrumpinti kelią ir keliauti per miškelius gali tekti pasigailėti: jei neįlipsi į išmatų krūvą, tai turėsi sukti akis nuo besimėtančių pagal paskirtį panaudotų tualetinio popieriaus skiaučių ar servetėlių.
Tokias žymes gražioje pajūrio gamtoje daug metų palieka pačios poilsiautojos, tačiau jos dėl to visiškai nekaltos. O ką daryti, kaip aplinkui – jokio tualeto.
Iki artimiausio tualeto bendrajame pliaže – daugiau kaip puskilometris.
Savivaldybės darbuotojai daug metų negalėjo moterų paguosti: tualeto problema moterų paplūdimyje sudėtinga: stacionaraus pastatyti negalima, nes nėra tinkamos infrastruktūros, o tvarkyti biotualetą būtų sudėtinga, nes iki pajūrio toje vietoje negalėtų privažiuoti specialioji technika.
Dabar kalbant apie tualetą ir vėl iškilo ta pati tualetų priežiūros problema. Ar pavyks ją išspręsti – nežinia. Moterys mano, kad biotualetą galima pastatyti šalia tako, vedančio paplūdimio link. Iki čia asfaltuotu taku lengvai privažiuotų mašinos.
Tualetu galėtų pasinaudoti į pliažą einančios ar iš jo grįžtančios poilsiautojos. Galų gale pajūryje prispaudus reikalui nueiti iki tualeto šimtą metrų – ne bėda.
O dabar saulės vonių gerbėjoms belieka dvi išeitys atlikti gamtinius reikalus – jūra ir aplinkiniai miškeliai.
