Ar nauji bandymai konfiskuoti nusikaltėlių turtą nevirs šnipštu?

Antradienį Seimas po pateikimo pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko A.Paulausko pasiūlytam naujo Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui.

Daugiau nuotraukų (1)

„Laiko ženklai“

Mar 23, 2016, 6:42 AM, atnaujinta May 31, 2017, 10:11 PM

Svarbiausia šio teisės akto naujovė – numatyta galimybė civiline tvarka konfiskuoti daugiau kaip 15 tūkst. eurų vertės organizuota nusikaltama veikla užsiimančio asmens turtą.

Taip pat pareigūnai galėtų atleisti nuo baudžiamojo persekiojimo net pradinėje tyrimo stadijoje asmenis, kurie reikšmingai bendradarbiaus su teisėsauga, padės atskleisti kitus nusikaltimus.

Neteisėtai įsigyto turto konfiskavimo galimybė numatyta dar 2010 metais prezidentės D.Grybauskaitės siūlymu priimtomis Baudžiamojo kodekso (BK) pataisomis.

Jos galioja jau šeštus metus, o realių rezultatų kol kas – jokių.

Per šį laiką mokesčių inspektoriai aptiko apie 350 įtartinai praturtėjusių asmenų. Finansinių nusikaltimų tyrimo, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos pradėjo 170 ikiteisminių tyrimų, bet didesnioji jų dalis nutraukta.

Teismus pasiekė tik 24 bylos ir 17 atvejų priimti įtartinai praturtėjusiems asmenims nepalankūs sprendimai. Žinoma, jie apskundė tuos nuosprendžius.

Bene garsiausia byla – teisėsaugos užmojai konfiskuoti buvusio Kauno čigonų barono dukters didžiulį butą miesto centre, kurį ji įsigijo už 450 tūkst. litų (130 tūkst. eurų), nors niekur nedirba, gyvena iš socialinių pašalpų, o jos motina įtarta prekyba heroinu.

Apylinkės ir apygardos teismams kaunietė neįstengė įrodyti, iš kur gavo pinigų tokiam pirkiniui, ir butą nuspręsta konfiskuoti. Prokurorai jau trynė rankomis, kad pagaliau bus bent vienas įsiteisėjęs nuosprendis dėl neteisėto praturtėjimo.

Bet džiaugsmas buvo per ankstyvas. Moteris parašė skundą Aukščiausiajam teismui ir šis pernai lapkritį kreipėsi į Konstitucinį teismą, prašydamas išaiškinti, ar BK norma, leidžianti konfiskuoti turtą neįrodžius nusikalstamos pajamų kilmės, neprieštarauja Konstitucijai.

Tačiau būtent dėl tokios galimybės konfiskuoti turtą ir buvo priimta ši teisės norma. Mat jei prokurorai įrodo nusikaltimą ir pagrindžia, kad turtas įgytas nusikalstamu būdu, jis konfiskuojamas. Bet pakeitus BK, jau patiems įtariamiesiems teko įrodinėti, kad jie praturtėjo teisėtai.

Kol KT nuspręs, ar ši teisės norma neprieštarauja Konstitucijai, teismai stabdo visas neteisėto praturtėjimo bylas. Naujausias atvejis – šių metų sausį sustabdyta kauniečių sutuoktinių byla dėl 231 tūkst. eurų vertės teisėtomis pajamomis nepagrįsto turto.

Galima sakyti, nuėjo perniek ir teisėsaugininkų pastangos konfiskuoti Kauno mafijos vadeivos S.Velečkos-Agurko, kitų pagarsėjusių nusikalstamo pasaulio šulų, taip pat buvusio aplinkos viceministro S.Šriubėno iš neaiškių pajamų įgytą turtą.

Ką gali pakeisti naujos neteisėtu praturtėjimu įtariamų asmenų turto konfiskavimą numatančios teisės normos?

Sumanymo esmė – bus galima konfiskuoti įtariamųjų turtą teismui nenagrinėjant baudžiamosios bylos, kitaip sakant, neįrodinėjant, kad jie praturtėjo iš kyšių, narkotikų ar kontrabandos.

Netgi nereikės pradėti ikiteisminio tyrimo – prokurorams pakaks kreiptis į teismą, kad įtariamasis yra įrašytas į teisėsaugos institucijų patvirtintą slaptą nusikalstamų grupuočių narių sąrašą.

Iš pirmo žvilgsnio atrodytų, kad toks įstatymas gali net dar labiau nei dabar KT išaiškinimo laukianti BK norma prieštarauti Konstitucijai.

Tačiau būtų išvengta baudžiamųjų bylų, kuriose galioja nekaltumo prezumpcija ir būtina įrodyti įtariamojo kaltę, o turtas konfiskuojamas civiline tvarka, remiantis organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymu.

Aišku, įtariamajam ne taip jau svarbu, kokiu būdu jis netenka turto. Visuomenė gali sunerimti, ar nebus piktnaudžiaujama naujomis teisės normomis, leidžiančiomis atiminėti turtą net nenagrinėjant bylos, vadovaujantis kažkokiu slaptu sąrašu, jei jame atsidūrę asmenys neįrodo savo pajamų teisėtumo.

Įstatymo iniciatoriai ramina – toks pavojus negresia. Esą panašų nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą civiline tvarka jau taiko kelios ES šalys – Airija, Jungtinė Karalystė, Italija, Slovėnija, Slovakija, Bulgarija, Rumunija. Juk galutinį sprendimą priims ne prokuroras ar jam duomenis pateikę policijos pareigūnai, o tik teisėjas.

Jei iš tiesų turto konfiskavimas būtų taikomas tiktai nusikalstamų gaujų nariams, tokia įstatymo norma galėtų tapti veiksminga kovos su jais priemone.

Policijos vadovai tvirtina, kad naujas įstatymas galės būti taikomas tik kokiam šimtui į slaptą sąrašą įrašytų narkotikų prekyba ar kontrabanda užsiimančių nusikalstamų gaujų narių ir su jais susijusiems asmenims.

Vadinasi, politine korupcija ar kyšininkavimu įtariamiems asmenims turto konfiskavimas negrės, o pastaruoju metu politikavimu įtariamos specialiosios tarnybos negalės piktnaudžiauti dar ir šiuo teisės vėzdu.

Gal niekuo dėti piliečiai ir neatsidurs organizuoto nusikalstamumo sąraše. Bet vis dėlto neaišku, ar vėl neišeis šnipštas, kaip ir iš ankstesnių prezidentės užmojų konfiskuoti nusikaltėlių turtus.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.