Aštrus šalies vadovės pasisakymas neliko neišgirstas ir kitų šalies politikų
Tikėjosi išminties
„Gana verkšlenti ir dejuoti dėl žmogaus teisių – pasakė prezidentė. O gal reiktų verkti, kad Lietuvoje negerbiamos žmogaus teisės? Visose vidaus ir užsienio politikos situacijose žmogaus teisės turi būti gerbiamos – tai didžiausias žmonijos laimėjimas. Karu karo neįveiksi – tai patvirtino istorija“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje pamąstymais penktadienio rytą pasidalijo politikė Marija Aušrinė Pavilionienė. Jos mintys socialiniame tinkle sulaukė tiek palaikančių tokią poziciją, tiek prieštaraujančių komentarų.
„Ką reiškia karas? Esu už derybų poziciją, išmintį sprendžiant problemas ir už tai, kad dirbtų visos tarnybos, kurios gal neatliko savo darbo saugant Europos Sąjungos vidines ir išorines sienas.
Tikėjausi išminties. Manau, kad vadovaujančiuose postuose visada turėtų būti žmonės, kurie suvokia situacijos esmę. Mane, žinoma, „užkabino“ tai, kad taip ironiškai buvo kalbama apie žmogaus teises, kurioms ginti yra pašvęstas visas mano gyvenimas.“
Anot pašnekovės, net kalbant apie pabėgėlius ar net ir teroristus, nereikia pamiršti, kad jie taip pat daug prarado: „Į jų sąmonę buvo įdiegtas religinis fanatizmas, neapykanta. Buvo pažeistos ir jų teisės, ne atveriant jiems pasaulio panoramos, žmonių solidarumo, pagarbos kitai religijai ir kt. Tai aukos, vargšai, kurie aukoja savo gyvenimą dėl kitų žmonių tikslų, kurie juos pastūmėjo sunaikinti save“, – kalbėjo politikė ir pridūrė, kad gyvenimas yra pats brangiausias dalykas.
„Sutinku su prezidente, kad žmonių gyvybes reikia saugoti, bet tai daryti reikia išmintimi, o ne karu. Kare žūsta žmonės...“, – sakė M.A.Pavilionienė.
Turime išsaugoti gailestingumą
Pasak Seimo narės, nepaisant to, kad terorizmo grėsmė yra nuolat šalia, privalome išsaugoti gailestingumą: „Turime atjausti moteris, vaikus, kurie bėga nuo karo ir politinių žaidimų. Jei nebūtų karo Sirijoje, jei ten nebūtų kitų šalių jėgų – Rusijos, JAV, tai šie žmonės gyventų kitaip. Juk Sirija buvo kultūros lopšys.“
Savo mintį, kad karo karu nelaimėsi, politikė pagrindė ir pavyzdžiais iš pasaulio istorijos: „Genčių karai, Romos imperijos žlugimas, Vokietijos suskaldymas, Kryžiaus karai – visa žmonijos istorija užlieta krauju. Pavyzdžiais laikome momentus, kai buvo diplomatiškai susitarta, dabar ES kalba apie solidarumo ir teisingumo principus. Juk nekalbama apie tai, kad reikia skelbti karą islamo valstybėms... Sakome, kad reikia stiprinti sienas, peržiūrėti ir išlaikyti diplomatinius santykius, retorikoje neturėtų nuolat skambėti žodis „karas“, – kalbėjo politikė ir pridūrė, kad lietuviui pabėgėlis atrodo kaip priešas.
„Norėčiau, kad žmonės susitartų, būtini ekonominiai sprendimai. Turėtų būti visa sistema, kuri padėtų Turkijai ir Sirijai. Paulo Coelho savo romane „Alchemikas“ yra pasakęs tokią mintį, kad reikia ne kariauti, o prekiauti. Juk šilko keliu traukdavo karavanai per visas Artimųjų Rytų valstybes, žmonės palaikė ryšius. Buvo ir tuomet plėšikavimų ir žudymų, visada buvo rinka, kuri pelnėsi iš karo, bet reikia ieškoti išeičių ir kalbėti apie vertybes ir tai, kas mus sieja bei daro žmonėmis“, – sakė M.A.Pavilionienė.
