Vilniaus centro pakraštyje esančiame sename dvare, primenančiame Vilniaus arkikatedrą, įkurti Vilniaus pataisos namai yra kitokie.
Tik įėjusius pro vartus lankytojus pasitinka velykiniais margučiais papuošta tvora. Ši papuošta tvora ir toliau esantis sodelis pasitinka visus atvykėlius: nuteistųjų artimuosius, mokytojus ir dvasininkus.
Paėjus šiek tiek toliau, galima išvysti didelėse vazose augančias gėles, kurias kaliniai papuošė rankų darbo margučiais. Kiemelyje galima pasigrožėti iš statinių besistiebiančiomis medžių šakomis, mediniais gatvės žibintais ir lesyklomis paukščiams. Prie laiptų, vedančių į pagrindinį pataisos namų pastatą, pūpso didžiulis kelmas, primenantis žmogaus veidą, kurį tvarkydami aplinką rado nuteistieji.
Jaukus vaizdas sudaro įspūdį, kad esi ne įkalinimo įstaigoje, o sanatorijoje. Nuteistiesiems išreiškus norą pataisos namuose turėti daugiau žalumos, kalėjimo departamento vadovė inicijavo projektą „Žalioji oazė“. Pataisos namų teritorijoje įrengtame sodelyje nuteistieji gali auginti daržoves, prieskoninius augalus ir gėles. Šio projekto tikslas – pratinti nuteistuosius prie sodininkavimo darbų, skatinti saviraišką ir stabilizuoti psichinę pusiausvirą.
„Žalioji oazė“ gražina pataisos namų aplinką, o pirmą kartą į tokią įstaigą patekęs nuteistasis pamato ne tik slegiančias sienas, tvoras bei spygliuotą vielą, bet ir augalus, piešinius bei vasaros metu čiurlenantį fontanėlį.
Prie įėjimo į centrinį pastatą esančią sieną puošia įspūdingas piešinys. Piešinyje – raminantis gamtovaizdis. Nuteistieji kartu su personalu sukūrė trimatę iliuziją – sienoje pavaizduotas vandens telkinys, į kurį veda lieptas, o taip pat iš sienos kyšo valties priekis. Prie piešinio stovi žaginys, ant kurio padžiautas žvejybinis tinklas. Mus lydėjęs pareigūnas tvirtina, kad daug nuteistųjų laisvėje mėgo žvejybą, tad ši siena jiems padeda prisiminti malonias akimirkas, praleistas gamtoje.
Sąlygos gydytis geresnės negu laisvėje
Pataisos namuose bausmę atlieka įvairaus amžiaus nuteistieji. Jauni kaliniai suserga rečiau, bet vyresni dažnai turi sveikatos nusiskundimų. Kad nuteistiesiems būtų suteikta pirmoji ir reguliari medicininė pagalba pataisos namų teritorijoje, buvusiame dvare yra įsteigta sveikatos priežiūros tarnyba.
Vilniaus pataisos namų direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jocius teigia, kad kaliniai yra gerai prižiūrimi. „Manau, kad nuteistieji yra pakankamai gerai prižiūrimi, ir mes tuo džiaugiamės. Tik nežinau, ar tuo džiaugiasi nuteistieji, nes kad ir kiek priežiūros mes jiems skiriame, jie vis tiek norės daugiau. Turbūt tokia žmogaus prigimtis“, – svarstė vyriškis.
Nuteistieji skųstis nepriežiūra tikrai negali. Kalinių sveikata visą parą rūpinasi slaugytoja, kasdien ateina gydytojai: odontologas, psichiatras ir kiti. Iš tiesų, tokių operatyvių paslaugų negauna net tie, kurie gyvena laisvėje. Jeigu turime kažkokių nusiskundimų sveikata, mes vizito pas gydytoją turime laukti savaitę, dvi ar net mėnesį, o čia pagalba bausmę atliekantiems asmenims suteikiama tą pačią dieną. Visgi jei kalinys suserga rimčiau, jis yra vežamas į laisvėje esančią polikliniką.
Pasak Č.Jociaus, kiekvieną dieną į sveikatos priežiūros centrą, esantį pataisos namuose, kreipiasi apie šimtas nuteistųjų. Dažniausiai jiems yra išduodami vaistai nuo peršalimo, aukšto kraujospūdžio, slogos ar sutvarstomos žaizdos, prižiūrimi sužeidimai. Gydytojas kasdien priima apie 15–20 nuteistųjų.
Padeda atsisakyti priklausomybės nuo narkotikų
Įkalinimo įstaigoje taip pat yra ir priklausomybių centras. Prieš daugiau nei vienuolika metų iniciatyvinė grupė čia įkūrė reabilitacijos grupę, kurios tikslas yra padėti priklausomiems asmenims, kurie atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose.
Nuteistieji kasdien dalyvauja susirinkimuose, ieško vidinių jėgų daugiau nebevartoti ir nebegrįžti į įkalinimo įstaigą. Mus lydintis pareigūnas tvirtino, kad dauguma nusikaltimų įvyksta bandant gauti narkotikų arba apsvaigus nuo jų.
Kelią į gyvenimą be narkotikų jiems padeda atrasti grupės vadovas, kuris pats narkotikų nebevartoja jau daugiau nei dvidešimt metų. Žinoma, labiausiai kaliniams padeda tikėjimas. Patalpose, kurioje vyksta užsiėmimai, kabo daug šventųjų paveikslų ir plakatų religine tematika.
Dvylika vietų turinčioje grupėje šiuo metu gydosi dešimt nuteistųjų, o du besigydantys praėjusią savaitę išėjo į laisvę. Kadangi vietų skaičius yra ribotas, o norinčiųjų daug, į dvi laisvas vietas bus vykdoma atranka.
Pareigūnas leido akimirkai pamatyti, kaip toks susirinkimas atrodo iš arti. Čia nuteistieji kalbėjosi ir dalijosi patirtimi. „Ši grupė tikrai padeda. Gal ir ne visi iš mūsų daugiau nebevartos gyvenime, tačiau šie susirinkimai tikrai padeda atrasti vartojimo priežastis ir suprasti to pasekmes“, – tvirtino vienas iš grupės narių.
Įrengė tėvo ir vaiko kambarį
Sužinoję, kad dėl pasimatymų tvarkos ir kitų Bausmių vykdymo kodekso pakeitimų devynis mėnesius nuo 2016 metų balandžio pirmosios iki 2017 metų sausio pirmosios, kada įsigalios nauja pasimatymų ir bausmės vykdymo tvarka, negalės turėti artimo kontakto su savo vaikais, nuteistieji nusprendė pasiskųsti pataisos namų vadovybei.
Užkaišę poįstatyminių teisių aktų spragas pataisos namai nuo šių metų balandžio pirmosios leis nuteistiesiems, turintiems vaikų, vieną kartą per du mėnesius leisti laiką su jais tėvo ir vaiko kambaryje. Pataisos namų direktoriaus pavaduotojas tikisi, kad artimesnis bendravimas tėvo ir vaiko kambaryje padės tiek tėvams, tiek vaikams. „Nenorime traumuoti vaikų, kurie dabar su tėvu gali pabendrauti tik per stiklą ir kalbėdami į telefono ragelį. Tikimės, kad tai padės vaikui ir jo tėvui atstatyti ryšį ir palaikyti bendravimą“, – teigė Č.Jocius.
Pataisos namų vadovybė leido trumpam apžiūrėti kambarį, kuriame nusikaltėliai galės matytis su savo vaikais. Kambaryje stovi keturi stalai, prie kurių pastatyta po tris kėdes, tad kambariu vienu metu galės naudotis keturios šeimos. Kambaryje taip pat yra žaidimų, skirtų vaikams. Dėlionės ir žaislai, esantys kambaryje, leis linksmiau praleisti tas brangias kelias valandas su savo atžala ir trumpam užsimiršti apie atliekamą bausmę. Kambaryje taip pat yra ir televizorius, tad vaikai galės pasižiūrėti savo mėgstamiausių animacinių filmų.
Tėvo kambaryje taip pat yra ir durys, kurios veda į mamos kambarį. Mamos kambaryje tėvai galės pakeisti savo mažyliui vystyklus, juos pasūpuoti atsisėdus ant krėslo ar pažaisti su pliušiniais žaislais, kuriais yra nukrauta visą kambario sieną užimanti lentyna.
Tokie kambariai bus įrengti visuose pataisos namuose. Žinoma, skirtinguose pataisos namuose dėl kitokio išplanavimo kambariai gali būti didesni ar mažesni, bet pati tėvo kambario idėja visur išliks vienoda.
Pasipiktinę nuteistieji rengia bado akcijas
Nuteistieji skundžiasi ne tik dėl pasimatymų ir jų tvarkos pakeitimų, jie derėjosi ir dėl leistinų daiktų sąrašo praplėtimo: „Leidžiamą daiktų sąrašą mes peržiūrėjome. Buvo išsiųstos anoniminės anketos, kad nuteistieji galėtų išsakyti savo nuomonę ir kad sužinotume, kokie daiktai jiems reikalingi“, – sakė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus pavaduotojas Donatas Matuiza.
Paklaustas, kokie daiktai buvo įtraukti į sąrašą, D.Matuiza atsakė: „Iš esmės nuteistieji nori išlaikyti savo turėtą padėtį. Buvo toks aštresnis klausimas dėl konservų, mes nelabai norėjome jų leisti, bet atradome bendrą išeitį ir dabar jie bus leidžiami. Taip pat buvo klausimas dėl maisto papildų. Dėl paprastų maisto papildų klausimų nebuvo, tačiau ilgai svarstėm klausimą dėl maisto papildų, skirtų sportuojantiems. Norėjome tai kažkiek apriboti, bet nuo balandžio pirmosios bus galima jų turėti.“
„Žinoma, buvo ir tokių kalinių, kurie į visa tai pasižiūrėjo nerimtai ir anketose užpildė, kad sąraše norėtų matyti ir alkoholinių gėrimų: alų ir vyną. Žinoma, mes į tokius prašymus nekreipėme dėmesio, tad tokie dalykai ir toliau bus draudžiami“, – nuteistųjų bandymus pajuokauti pakomentavo pareigūnas.
Dėl naujų pakeitimų, įsigaliosiančių šių metų balandžio pirmą dieną, kalintys asmenys bando derėtis rengdami masines bado akcijas. Panašią bado akciją jie jau darė rugsėjo pirmą dieną ir tas dalykas tęsis. D.Matuiza mano, jog tai yra netikslinga, nes yra civilizuotų priemonių, juo labiau kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir įkalinimo įstaigų vadovai noriai bendrauja su nuteistaisiais ir atsižvelgia į jų poreikius bei pastabas.
