Kur rugsėjo 1-ąją mokslo šaknis krims atžalos, tėvai rūpinasi jau dabar. Šįmet daugelis kauniečių į naujos mokyklos paieškas savo vaikams nėrė kaip niekada anksti.
Dėl ankstesniais metais pavasarį prie mokyklų nusidriekusių ilgų eilių šiemet įvyko reikšmingas pokytis – būsimų pirmokų registravimas buvo paankstintas ir prasidėjo sausio pradžioje.
Siekis būsimą pirmoką užrašyti į pageidaujamą mokyklą ir pas geidžiamą pedagogą ne vienus tėvus paskatino paraišką nunešti pirmąją registracijos dieną. Kiti tėvai dairytis mokyklos pradėjo vėliau ir atžalas į šias įstaigas registruoja iki šiol.
Ieško naudingų patarimų
Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas numato privalomąjį mokymąsi iki 16 metų.
Kaimuose ar mažuose miestuose mokyklų pasirinkimo galimybės gana ribotos, todėl problemų, kur leisti vaiką mokytis, tėvams iškyla retai.
Kaune, kur yra per pusšimtį bendrojo lavinimo mokyklų, išrinkti vaikui tinkamiausią mokymo įstaigą – nelengva užduotis.
Socialiniai tinklai ir pokalbių svetainės dar praėjusį rudenį pradėjo lūžti nuo būsimųjų pirmokų tėvų prašymų patarti, į kokią mokyklą rudenį leisti atžalą.
Ne mažiau klausimų turi ir būsimųjų penktokų bei devintokų tėvai. Kaip parinkti vaikui tinkamiausią mokyklą?
Svarbu aplinka ir klimatas
Visi tėvai savo vaikams linki geriausio, todėl ieško įvairios informacijos apie pradines, pagrindines, vidurines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas.
Vaikų psichologai moksleivių tėvams pataria tenkinti ne savo lūkesčius ir poreikius, o atsižvelgti į vaiko gabumus bei jo norus.
Taip pat siūloma kreipti dėmesį į mokyklos aplinką, perteikiamas žinias, vertybių ugdymą, galimybę vaikams atsiskleisti ir mokytis kalbų.
Labai svarbu ir mokykloje vyraujantis klimatas, kuris dažnai daro didelę įtaką ne tik jaunos asmenybės raidai, bendravimo įgūdžiams, bet ir būsimos profesijos pasirinkimui.
Svarbi ir popamokinė veikla
Nereikėtų pamiršti atsižvelgti į tai, ar vaikai bus saugūs mokyklose, ar bus patogu juos nuvežti į mokyklas arba jiems patiems naudotis viešuoju transportu.
Jaunesnio amžiaus vaikus auginantiems tėvams svarbu, ar mokyklose yra pailgintos dienos grupė, kur vaikai mokytojų prižiūrimi gali ruošti pamokas, lankyti įvairius būrelius ar palaukti, kol juos po darbo pasiims tėvai.
Svarbu pasidomėti ir kokia popamokinė veikla mokiniams siūloma pačioje mokykloje ir kiek užtruks, jeigu į popamokinę veiklą vaiką reikės nuvežti tėvams.
Mokymo įstaiga – šalia namų
Vienturtę dukterį į pirmąją klasę rudenį vesianti Monika mokyklą rinkosi pagal gyvenamąją vietą. Kauno rajone gyvenanti moteris įsitikinusi, kad pradinukei Laurai bus patogiausia lankyti šalia namų esančią progimnaziją, todėl kitomis mokymo įstaigomis nesidomėjo.
„Iš vaikų, su kuriais mano dukra lanko darželį, tėvų dar praėjusį rudenį sužinojau, kad į mokyklas registracija šįmet prasidės kaip niekada anksti. Į šalia namų esančią mokyklą vaikus užrašyti galėjome nuo sausio 3 dienos“, – kalbėjo Monika.
Moteris tikino, jog tądien į mokyklą nuėjo pusę 8 ryto ir išvydo ilgą tėvų eilę. Daugelis būsimųjų pradinukų gimdytojų prie mokymo įstaigos durų trypčiojo nuo 4 valandos ryto, nepaisant to, kad jiems teko stingti šaltyje.
Laiko stojamuosius egzaminus
Vis dėlto laiku užrašyti būsimus mokinukus nėra sunkiausias išbandymas. Jau nieko nebestebina, kad stojamuosius egzaminus turi laikyti būsimieji penktokai ir devintokai. Būsimieji penktokai dažnai stojamiesiems egzaminams į išsvajotą mokyklą rengiasi gerą pusmetį, kartais neapsieinama be korepetitorių paslaugų. Gimnazistų stojamieji kai kuriose gimnazijose susideda net iš kelių etapų.
Tačiau kai kuriose prestižinėmis laikomose mokyklose net būsimiesiems pirmokams tenka laikyti stojamąjį lietuvių kalbos, matematikos testą ar atskleisti meninius gabumus. Ar tai nėra per didelis spaudimas vaikams, diskutuoja ir jų tėvai, ir psichologai.
Tačiau tokių mokyklų atstovai teigia, kad kai norinčiųjų mokytis yra kur kas daugiau nei galimybių juos priimti, tokia atranka yra teisingiausias būdas priimti gabiausius vaikus.
Vienoje Kauno mokykloje netgi formuojamos klasės atsižvelgiant į vaikų mokymosi rezultatus.
Tokiu būdu gabiausiems vaikams sudaromos sąlygos mokytis sparčiau, aprėpti daugiau, o kiti gali dirbti lėtesniu tempu.
Domina diegiamos vertybės
Trečiaklasio Augustino tėvai jau šįmet galvoja apie aukštesnės pakopos mokymo įstaigą, kurią jų sūnus lankys baigęs pradinę mokyklą.
„Parinkti vaikui mokyklą – nelengva užduotis. Berniukas nuo pat mažens yra linkęs į meną, todėl šiuo metu svarstome: leisti jį į įprastą mokyklą ar mokymo įstaigą su meno pakraipa“, – sakė moksleivio tėvai Ignas ir Simona.
Kauniečiai jau nusižiūrėjo kelias Kauno mokyklas, kuriose galėtų mokytis jų sūnus. Jie taip pat žada dar šįmet apsilankyti mokyklose rengiamose atvirų durų dienose, kurios leidžia tėvams pažinti mokymo įstaigų aplinką, sužinoti apie vykdomas programas, kryptis, galimybę išmokti kuo daugiau užsienio kalbų, net organizuojamus būrelius ir maitinimą.
„Mums nesvarbu, kokioje miesto vietoje įsikūrusi mokykla. Kaune susisiekimas automobiliu ar viešuoju transportu nėra sudėtingas, todėl daugiau dėmesio skiriame mokyklai, o ne mikrorajonui“, – tikino Ignas.
Pagrindiniais kriterijais tėvai įvardijo estetišką ir kūrybišką aplinką, savo darbą ir bendravimą su vaikais išmanančius mokytojus, moksleivių laimėjimus šalies ir miesto olimpiadose. Ne paskutinėje vietoje buvo ir vaiko saugumas, mokyklos atstovų požiūris į patyčias.
Naujaisiais mokslo metais dėl mažo mokinių skaičiaus kelios valstybinės Kauno mokyklos bus sujungtos, tačiau žadama, kad visiems vaikams bus užtikrintos sąlygos lankyti mokyklas neperpildytose klasėse.
Be to, steigiasi naujos privačios mokymo įstaigos, todėl galima manyti, kad daugės ne tik mokyklų pasirinkimo galimybių, bet ir gerės vaikų ugdymo kokybė.
Pasirinkti Kaune tikrai yra iš ko
2015–2016 mokslo metais Kaune yra 70 savivaldybės reguliavimo sričiai priklausančių bendrojo ugdymo mokyklų, kurias lanko 31 tūkst. 254 mokiniai.
3915 mokinių mokosi 9 savivaldybės reguliavimo sričiai nepriklausančiose mokyklose (valstybinėse arba nevalstybinėse, kurių steigėjai yra juridiniai arba privatūs asmenys).
Iš viso Kauno miesto bendrojo ugdymo mokyklose 2015 m. rugsėjo 1 d. buvo 35 tūkst. 169 mokiniai.
Mieste šiuo metu veikia 5 mokyklos-darželiai, 8 pradinės, 9 progimnazijos, 12 pagrindinių, 6 mokyklos-daugiafunkciai centrai, 2 jaunimo, 1 vidurinė, 20 gimnazijų, 7 specialiosios mokyklos ir ugdymo centrai (pagal įstaigos specifiką ir paskirtį vykdo priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas bei turintiems specialiųjų ugdymo poreikių mokiniams pritaikytas pradinio ir pagrindinio ugdymo programas).
Kaune yra 9 Kauno savivaldybės reguliavimo sričiai priklausančios bendrojo ugdymo mokyklos:
3 pradinės: viešoji įstaiga „Būk savimi“, Kauno Montesori pradinė mokykla, Kauno krikščioniškoji mokykla-darželis „Šviesos takas“.
5 gimnazijos: Kauno jėzuitų gimnazija (nevalstybinė), Šv. Mato gimnazija (nevalstybinė), Kauno Jono Pauliaus II gimnazija (nevalstybinė), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto gimnazija, viešoji įstaiga Kauno technologijos universiteto gimnazija.
1 vidurinė – Kauno Valdorfo mokykla (VšĮ).
