STT atstovai, teikdami paaiškinimus dėl korupcinių nusikalstamų veikų užkardymo, atsakomybės ir teismo taikytų bausmių, nurodė, kad praėjusiais metais STT tirtose bylose teismai kaltiems asmenims daugiausia skyrė pinigines baudas.
Pavyzdžiui, už sunkų korupcinį nusikaltimą teismai vidutiniškai skyrė 4 500 eurų baudą, o tai sudaro tik 8 proc. nuo didžiausios galimos baudos už sunkų nusikaltimą (56 490 eurų). Už apysunkį korupcinį nusikaltimą teismai vidutiniškai skyrė tokio paties dydžio baudą – 4 500 eurų, tačiau tai jau sudaro 12 proc. nuo galimos didžiausios baudos (37 660 eurų).
Taip pat pastebėta, kad 2015 m. STT tirtoje byloje didžiausia teismo skirta bauda yra apie 15 000 eurų (tai sudaro 400 MGL). Tokia bauda skirta už sunkų korupcinį nusikaltimą, tačiau nors ir didžiausia, bet vis tiek toli gražu nesiekia Baudžiamojo kodekso nustatytos galimos baudos vidurkio (750 MGL).
Seimo Antikorupcijos komisijos nariams suabejojus, ar už korupcinio pobūdžio veikas teismo sprendimai dėl itin mažų baudų skyrimo yra efektyvi priemonė atgrasinti asmenis nuo korupcinių veikų, kreiptasi į generalinį prokurorą, prašant paaiškinti, ar prokurorai pagal savo kompetenciją išnaudoja visas galimybes apeliacine ir kasacine tvarka skundžiant tokius teismų sprendimus.
Taip pat STT pateikė parlamentarams duomenis, kad 2015 m. iš visų teismuose nagrinėtų STT tirtų bylų net 85 proc. bylų bent vienas asmuo buvo pripažintas kaltu. Praėjusiais metais STT iš viso tyrė 170 bylų.
2015 m. teismai, kaip pirmoji instancija, nuteisė 59 asmenis STT tirtose bylose, keturiolikai asmenų teismai skyrė laisvės atėmimo bausmes, tačiau trylikai iš jų bausmės vykdymą atidėjo (realiai tie asmenys negavo jokios bausmės), o vienas asmuo buvo nuteistas kalėti 2 mėnesius ir 28 dienas (tiek, kiek ikiteisminio tyrimo metu buvo taikyta kardomoji priemonė suėmimas).
