Atsižvelgdamas į ES Teisingumo Teismo išaiškinimus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, nepaisant to, jog didžioji „Litexpo“ veiklos dalis yra komercinė, nešanti pelną, kasatorei pripažintinas perkančiosios organizacijos statusas, nes dalis jos veiklos yra skirta specialiai viešiesiems interesams, kurie yra nekomercinio ir nepramoninio pobūdžio.
Bylą nagrinėjusių teisėjų vertinimu, parodų ir kongresų centras vykdo veiklą, susijusią su viešuoju interesu.
„Vien tai, jog „Litexpo“ patalpos be atviro konkurso, o centrinės valdžios sprendimu buvo naudojamos Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiams, yra pakankama, kad būtų pripažinta, jog „Litexpo“ veiklos dalis susijusi su viešojo intereso, kuris nėra komercinio ar pramoninio pobūdžio, tenkinimu“, – ketvirtadienį paskelbtoje nutartyje pažymėjo Aukščiausiasis Teismas.
Kasacinėje byloje dėl konkurso perkant reklamos ir komunikacijos paslaugas organizavimo Teismas atmetė „Litexpo“ argumentus, jog ji veikia kaip išimtinai komercinis ūkio subjektas, todėl konkurso taisykles neprieštaraujančias Lietuvos įstatymams nustato pati.
Bylą nagrinėdamas kasacinis teismas priėjo prie išvados, kad įmonei, kuri yra kontroliuojama valstybės ir 98,77 proc. jos akcijų priklauso valstybei (Ūkio ministerijai), valstybė turi galimybę teisės aktais daryti įtaką „Litexpo“ veiklai, nustatydama konkrečias veiklas, kurios skirtos specialiai viešiesiems interesams. Toks „Litexpo“ ir valstybės priklausomybės ryšys, anot Teismo, suponuoja išvadą, kad kasatorė yra perkančioji organizacija pagal Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas.
Aukščiausiasis Teismas, vertindamas 2015 metais parodų ir kongresų centro „Litexpo“ organizuotą konkursą komunikacijos ir reklamos paslaugoms pirkti, pabrėžė, kad pagrindinis atsakovės pažeidimas – ne sprendimas nustatyti atitinkamas konkurso sąlygas, o „Litexpo“ veiksmai inicijuojant konkursą, jį paskelbiant.
„Iš sutarties matyti, kad pirkimo vertė viršija tarptautinio pirkimo vertę, todėl apie konkursą turėjo būti paskelbta laikantis tarptautiniams pirkimams taikomų skelbimo taisyklių. Pagal atsakovės Pirkimų taisyklių nuostatas, skelbimas apie pirkimą yra publikuojamas nacionaliniame šalies dienraštyje, leidžiamame ne rečiau kaip 5 kartus per savaitę ir platinamame visoje Lietuvoje, ir kiekvienas suinteresuotas tiekėjas gali pateikti pasiūlymą, o pirkimų vertė yra didesnė už mažos vertės pirkimų verčių ribas“, – atkreipė dėmesį Aukščiausiasis Teismas.
Aukščiausiojo Teismo nutartyje pabrėžiama, kad pirkimo laimėtojas turi būti išrenkamas laikantis pirkimo paskelbimo tvarkos, įtvirtintos įstatyme, nes, priešingu atveju, šiurkščiai pažeidžiamos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, neužtikrinama tiekėjų konkurencija.
Ši Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
