Į policiją Lietuvoje neseniai kreipėsi Anglijoje gyvenanti buvusi panevėžietė.
Ji pastebėjo, kad iš jos angliškos banko sąskaitos kas mėnesį nurašoma po 150 eurų už pirkinius, kurie keliauja į Lietuvą.
Supratusi, kad tapo kažkokių apgavysčių auka, grįžusi į tėvynę ji kreipėsi į policiją. Dėl sukčiavimo pareigūnai pradėjo tyrimą.
Netrukus įtarimai buvo pareikšti Panevėžio rajono savivaldybės Architektūros skyriaus vedėjui S.Glinskiui ir jo svainiui.
Panevėžio apylinkės prokurorė Justina Vingilytė sakė, kad S.Glinskis įtariamas sukčiavimu, o jo giminaitis – sukčiavimu ir neteisėtu elektroninės mokėjimo priemonės duomenų panaudojimu. Įtariamieji kaltę neigia.
Naudojosi trejus metus
Nukentėjusiosios advokatas Gediminas Marcinkevičius pasakojo, kad jo klientė daug keliauja, tad ne iš karto pastebėjo, jog iš jos angliškos sąskaitos reguliariai nurašomi pinigai.
Bankininkai tik nurodydavo, kad atliktas mokėjimas, tačiau nepateikdavo smulkios ataskaitos, už ką konkrečiai sumokama.
Tai vyko nuo 2013 metų pabaigos. Tik vėliau atidžiau peržvelgusi savo sąskaitą moteris pamatė, kad pinigai buvo nuskaičiuojami už pirkinius, kurių ji neįsigijo.
Panevėžietė kreipėsi į Londone registruotą parduotuvę, kuri nurodyta įmokų gavėja, ir sužinojo, kad iš jos sąskaitos apmokamų prekių užsakovas yra panevėžietis S.Glinskis.
Nukentėjusioji apskaičiavo, kad per trejus metus neteko daugiau kaip 5 tūkst. eurų.
Advokatas sakė, kad prieš trejus metus jo klientė turėjo bėdų dėl neaiškiomis aplinkybėmis dingusios banko kortelės. Manoma, kad ji buvo pavogta. Moteris kreipėsi į banką Anglijoje – jai buvo išduota nauja kortelė.
Dar aiškinamasi, ar bankininkai užblokavo seną kortelę, ar moteris pati užmiršo tai padaryti. Panevėžietė iki šiol su S.Glinskiu susidūrusi nebuvo, pažinojo tik jo svainį.
Advokatas G.Marcinkevičius sakė, kad tais pačiais 2013 metais, kai moteris pametė banko kortelę, S.Glinskio svainis du kartus prašė jos padėti iš tos pačios parduotuvės nusipirkti citrininių morindų (vadinamųjų noni) sulčių.
Teisininko žiniomis, jo klientė už pirkinius mokėjo grynaisiais pinigais.
Nesidomėjo, kas apmoka
S.Glinskis neigia, kad tyčia iš svetimos sąskaitos atsiskaitydavo už sultis, atsiunčiamas iš Anglijos, tačiau pripažino nesidomėjęs, kodėl už jį pasiekusias prekes jau būdavo sumokėta.
Jis teigė, kad buvo sudaręs prekių tiekimo sutartį su parduotuve Londone ir nurodęs visus kontaktinius duomenis, tarp jų – ir savo kortelės duomenis.
Sulčių tiekimo sutartis buvo pasirašyta Lietuvoje ir išsiųsta į Londoną. Kas mėnesį valdininko šeimą pasiekdavo siuntinys – 4 litrai citrininių morindų sulčių.
„Tas sultis užsisakydavau kaip maisto papildą. Pagal aprašymą, tai fantastinės sultys. Pagal Bibliją – vaistas nuo visų galų ir ligų. Bet po visų šių įvykių dabar jos apkarto“, – sakė S.Glinskis.
Pažadėjo grąžinti pinigus
Architektas tikino, kad iš pradžių už sultis buvo mokama iš jo banko sąskaitos. Tačiau jis nesugebėjo pasakyti, už kelis siuntinius ir kokią sumą sumokėjo.
S.Glinskis tikino per daug nesukęs galvos, kodėl prekių pristatymo dokumentuose buvo nurodyta, kad už jas sumokėta.
Esą manęs, kad tai kažkokia premijavimo sistema, nes su platintojais sudarant sutartį buvo numatyta loterija ir pan.
Valdininkas dievagojosi nieko neteisėto nedaręs. Jis teigė, kad jau buvo susitikęs su nukentėjusia panevėžiete ir sutaręs, jog pinigus grąžins dalimis. Todėl jam buvo netikėta žinia apie pradėtą tyrimą.
S.Glinskis tvirtino, kad iki šiol nukentėjusiosios nepažinojo, – reikalų su ja turėjęs valdininko sesers vyras.
Parvežti minėtų sulčių iš Anglijos S.Glinskis buvo paprašęs svainio. Jis, kad nereikėtų blaškytis po Londoną, paprašė pažįstamos padėti jų nupirkti.
Esą už sultis moteris atsiskaičiusi banko kortele. Tuomet esą elektroninės bankininkystės sistemoje ir liko jos duomenys.
Sultimis gydėsi ir senovės indai
Noni yra populiariausias augalo, kuris lotyniškai vadinamas Morinda Citrifolia, o lietuviškai – citrinine morinda, pavadinimas.
Noni – visus metus žaliuojantis augalas, paplitęs Polinezijoje, Malaizijoje, Australijoje, Pietų Azijoje ir Indijoje. Jis užauga iki 6–7 metrų aukščio. Tai ištisus metus žydintis ir vaisius brandinantis medis, per mėnesį galintis duoti iki tonos derliaus.
Šio augalo vaisius yra bulvės dydžio, žalios arba geltonos spalvos, pusiau permatomo, primenančio vašką paviršiaus. Rytų šalių gyventojai šį vaisių atpažįsta iš aštraus specifinio kvapo, primenančio sugedusį sūrį, todėl kai kurios tautos noni vadina sūrio medžiu.
Įrašų apie šio vaisiaus gydomąjį poveikį randama dar senovės Indijos sanskrito tekstuose.
Rytų šalių vaistininkai šį vaisių sutrindavo ir sumaišydavo su nendrių sultimis. Šis gėrimas padėdavo stabilizuoti cukraus kiekį kraujyje. Sutrintą vaisiaus minkštimą arba sultis jie sumaišydavo su kitomis vaistažolėmis ir naudodavo kaip kompresą sumušimams ir patemptoms sausgyslėms gydyti.
1993 metais jo gydomosiomis savybėmis susidomėjo du JAV sveikos mitybos specialistai. Trejus metus buvo atliekami noni vaisių tyrimai ir kuriama sulčių gamybos technologija.
Noni sulčių galima įsigyti ir Lietuvos internetinėse sveiko maisto parduotuvėse. 330 mililitrų talpos buteliuko kaina – apie 21 eurą. Vartotojams patariama jas skiesti vandeniu arba kitų vaisių sultimis.
