Prokurorai kreipėsi į Europos Parlamentą dėl R. Pakso

„Kreipimasis jau pasirašytas“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiasis prokuroras Irmantas Mikelionis.

Pasak jo, teisėsauga nori pareikšti įtarimus R.Paksui prekyba poveikiu.

„Imuniteto atšaukimas būtų taikomas tik šiame ikiteisminiame tyrime baudžiamojo proceso veiksmams atlikti. Procesinių veiksmų taikymas Rolando Pakso atžvilgiu netrukdytų jam atlikti pagal Europos Parlamento nario mandatą priderančias pareigas“, – rašoma Generalinės prokuratūros išplatintame pranešime.

Apie galimybę kreiptis į EP Generalinė prokuratūra pranešė dar kovo pradžioje. Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) įtaria, kad R. Paksas galėjo paimti didelės vertės – 15 tūkst. eurų – kyšį mainais už poveikį statybų inspekcijai.

„Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas buvo apklaustas kaip specialusis liudytojas ikiteisminiame tyrime dėl galimai daryto poveikio pripažįstant Prienuose naujai pastatytą „Norfos“ prekybos centrą tinkamu eksploatacijai.

Tačiau statybų inspektoriai praėjusią savaitę baigė tyrimą dėl Prienuose veikiančio prekybos centro „Norfa“ statybos ir jokių trūkumų nesurado.

„Statybos užbaigimo aktas surašytas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Buvo atliktas patikrinimas vietoje, patikrinti pastato išmatavimai, ar jie atitinka projektą pagal kurį išduotas leidimas.

Patikrinti visi dokumentai, kurie buvo pateikti statybos užbaigimo komisijai. Jokių trūkumų nenustatyta“, – teigė  Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vyriausioji specialistė Vida Aliukonienė.

R. Paksas teigia, kad kreipdamasi į Europos Parlamentą dėl teisinės neliečiamybės naikinimo, Lietuva siekia pateisinti vengimą keisti Konstitucijos pataisą, kuri atvertų kelią jam kandidatuoti į Seimą ir prezidento postą.

„Aš puikiai suprantu, kad pats tas žaidimas buvo užsuktas ne tam, kad aš pasilikčiau liudytoju ar specialiuoju liudytoju, bet tam, kad tą procesą būtų galima vynioti, sukti, viešinti, išeiti į platesnius vandenis, šiuo atveju į Europos Parlamentą“, – naujienų agentūrai BNS ketvirtadienį sakė R.Paksas

„Paskutinis terminas yra liepos 15 diena. Lietuva turi išeiti su raportu ir pasakyti, kas yra padaryta, siekiant įgyvendinti Strasbūro Žmogaus Teisių Teismo sprendimą. (...) Aš manau, kad, viena vertus, tai yra susiję su tuo, kad dabartinė valdžia, kuri stengiasi išvengti tų sprendimų, išmeta tokį kozirį, kad siekiama pareikšti įtarimus“, – pridūrė jis.

Politikas atkreipė dėmesį, kad stebėdamos Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo įgyvendinimą Europos institucijos „žiūrį į valstybę, kuriai atstovauja Teisingumo ministerija“.

„Būtent Teisingumo ministerija rašo raštus į Priežiūros komitetą, kad mes ten labai stengiamės, (...) bet čia yra netiesa“, – kalbėjo R.Paksas.

Seimas pernai gruodį nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam R.Paksui atvėrusi kelią kandidatuoti į Seimą ir prezidentus.

Europos Žmogaus Teisių Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, kad draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra neproporcingas.

Strasbūro teismo sprendimųįgyvendinimą prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas paragino Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui dalyvauti parlamento rinkimuose.

Dėl galiojančio draudimo Lietuvai pritaikyta vadinamoji sustiprintos priežiūros procedūra.

Tai ne pirmas kartais, kai Lietuvos teisėsauga kreipiasi į Europos Parlamentą dėl šalies politiko teisinės neliečiamybės naikinimo. Anksčiau Europos Parlamentas yra kelis kartus nusprendęs naikinti neliečiamybę Darbo partijos įkūrėjui Viktorui Uspaskichui.

Tiriant Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ bylą, V.Uspaskichui Europos Parlamentas teisinę neliečiamybę buvo panaikinęs 2010 metais. Antrą kartą V.Uspskichui Europos Parlamentas teisinę neliečiamybę panaikino 2015 metais, kai „juodosios buhalterijos“ bylą nagrinėjo apeliacinės instancijos teismas.

Dar kartą neliečiamybė V.Uspaskicui naikinta prokurorams siekiant jį patraukti atsakomybėn už teismo įžeidimą. Prašymų dėl neliečiamybės panaikinimo nagrinėjimas Europos Parlamente užtrunka ne vieną mėnesį ar net metus.