Prieš keletą dienų generaliniam prokurorui Evaldui Pašiliui buvo pasiųstas policijos generalinio komisaro Lino Pernavo pasirašytas raštas, kuriame primygtinai reikalaujama kitai ketverių metų kadencijai departamento vadovu paskirti I.Mikelionį.
To nepadarius esą gali būti sužlugdyta kova su organizuotu nusikalstamumu ir nutraukti ryšiai su operatyvinėmis tarnybomis.
Nors šį raštą ir pasirašė policijos generalinis komisaras, kalbama, kad jį užsakė I.Mikelioniui postą išsaugoti siekiantys Seimo narys Vitalijus Gailius ir kai kurie Kriminalinės policijos biuro vadovai.
Tačiau generalinis prokuroras tokiam spaudimui nepasidavė.
Po praėjusią savaitę įvykusio konkurso atrankos komisija rekomendavo generaliniam prokurorui į šį postą pasirinkti I.Mikelionį arba Vilniaus apylinkės prokuratūros vadovo pavaduotoją Julių Rėksnį, tačiau abi kandidatūros buvo atmestos ir paskelbtas naujas konkursas.
Jame I.Mikelionis nutarė nebedalyvauti ir iš kelių jam pasiūlytų pareigybių pasirinko eilinio prokuroro darbą Baudžiamojo persekiojimo departamente.
Laimėjo dėl pareigų?
Praėjusią savaitę įvykęs konkursas buvo surengtas, nes balandžio 5 dieną baigiasi I.Mikelionio ketverių metų kadencija.
Be I.Mikelionio ir J.Rėksnio, jame dalyvavo dar trys pretendentai – to paties departamento prokurorai Raimondas Petrauskas ir Gintaras Jasaitis bei M.Romerio universiteto docentas Gintautas Danišauskas.
Po konkurso buvo likę tiktai du pretendentai – J.Rėksnys ir I.Mikelionis.
Nors konkurso komisijos nariai geriausiai įvertino prokurorų G.Jasaičio ir J.Rėksnio kvalifikaciją, daugiausia – 85 balus – surinko I.Mikelionis.
Pranašumą prieš kitus dalyvius jam suteikė neseniai įvesti taisyklių pakeitimai, pagal kuriuos pastaruoju metu panašaus profilio vadovaujamą darbą dirbęs pareigūnas papildomai gauna 40 balų.
Spaudimas nepadėjo
Nors dar 2014 metais Europos Tarybos valstybių kovos su korupcija grupės posėdyje Lietuvai buvo primygtinai rekomenduota įtvirtinti nuostatą, kad generalinis prokuroras privalo į atsakingus postus paskirti tik konkursų nugalėtojus, E.Pašilio pirmtakas Darius Valys paprastai skirdavo vien pralaimėjusiuosius.
Tarp jų buvo ir I.Mikelionis, prieš pirmąją kadenciją užėmęs rinkimuose tik trečią vietą, bet paskelbtas nugalėtoju.
Manoma, ne be Prezidentūros įsikišimo.
Tačiau dabar nepadėjo ir konkurse užimta pirmoji vieta, ir Policijos departamento spaudimas.
Generalinės prokuratūros vadovas nusprendė nepasirinkti pastaruoju metu nuolat įvairiuose skandaluose minimo I.Mikelionio.
Kur keliaus paveikslas?
Vos tik paaiškėjo, kad I.Mikelionis nebegaus išsvajoto posto, prokuratūros koridoriuose patyliukais imta svarstyti, ką prokuroras darys su jo kabinete kabančiu prabangiu paveikslu.
Sklinda gandai, kad šį apie 10 tūkstančių litų kainavusį paveikslą iškart po to, kai prokuroras buvo paskirtas departamento vadovu, už operatyvinei veiklai skirtus pinigus nupirko ir padovanojo policijos pareigūnai.
Nors tokias dovanas būtina registruoti Valstybinėje mokesčių inspekcijoje ir už jas sumokėti mokesčius, I.Mikelionis to nepadarė.
Kaip ir nemokėjo mokesčių už pagal preliminarią sutartį parduotą namą ar vertimąsi neteisėta komercine veikla – kotedžų statyba.
Užsakovų įvardyti nespėjo
I.Mikelionio daromi pažeidimai – akivaizdūs, bet niekas iki šiol jų nesiima tirti. Gal todėl, kad šis pareigūnas laikomas uoliu užsakymų vykdytoju.
Vienas svarbiausių užsakymų, kurių vykdymu įtariamas I.Mikelionis, – dar 2008 metais be pagrindo trims Ūkio ministerijos valdininkams, kurie buvo apkaltinti tarnavimu „Achemai“, iškelta baudžiamoji byla.
Dėl šios iš piršto laužtos bylos Lietuva patyrė milžiniškų nuostolių, nes keleriems metams buvo sustabdyta Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statyba.
Kad ši byla yra užsakymas, viešai buvo prabilęs ir „Achemos“ prezidentas Bronislovas Lubys. Jis teigė žinantis užsakovų bei vykdytojų pavardes, tačiau jų įvardyti taip ir nespėjo – netrukus po šio savo pareiškimo mirė.
Asmeniškai tardė įtariamąją
Nors formaliai bylos tyrimui vadovavo tuometis I.Mikelionio pavaldinys Vilniaus apygardos prokuratūroje Giedrius Tarasevičius, liudininkų teigimu, bene aktyviausiai šiuo ikiteisminiu tyrimu rūpinosi pats I.Mikelionis, tuo metu dirbęs Vilniaus apygardos prokuratūros vadovo pavaduotoju.
Buvusi Ūkio ministerijos Teisės departamento vadovė Neringa Pažūsienė „Lietuvos rytui“ tvirtino, kad I.Mikelionis ją nuolat kviesdavosi į prokuratūrą ir siūlydavo duoti parodymus prieš B.Lubį bei buvusį premjerą Gediminą Kirkilą.
Sužlugdė valstybinį projektą
Toks prokuroro aktyvumas valdininkei atrodė labai keistas, juolab kad dar prieš pradedant ikiteisminį tyrimą buvo gauta informacija, jog Suskystintųjų gamtinių dujų terminalo projektą visais būdais bandys žlugdyti Rusijos dujų koncernas „Gazprom“.
Kad pareigūnų rankomis gali būti žlugdomas svarbus Lietuvai projektas, T.Pažūsienė papasakojo Valstybės saugumo departamento pareigūnui. Tačiau jis į tai nekreipė jokio dėmesio.
Praėjusiais metais T.Pažūsienės nuogąstavimai pasitvirtino – Aukščiausiasis teismas ne tik visiškai išteisino ją ir kitą buvusį ministerijos valdininką, bet ir savo nutartyje padarė prielaidą, jog ikiteisminį tyrimą pradėję pareigūnai sužlugdė valstybės tikslą – greitai ir pigiai pastatyti terminalą.
Terminalas buvo pastatytas tik visai neseniai ir kainavo kelis kartus brangiau.
Pagerėjo finansinė situacija
Ikiteisminio tyrimo prieš Ūkio ministerijos valdininkus pradžioje I.Mikelionio finansinė padėtis buvo labai bloga – jis iš SEB banko ir kelių fizinių asmenų buvo pasiskolinęs apie 700 tūkstančių litų.
Tačiau jau 2010 metų pradžioje, kai galutinai paaiškėjo, kad artimiausiu metu terminalas nebus pastatytas, prokuroro finansinė situacija gerokai pasitaisė – jis ne tik grąžino dvi dideles apie 400 tūkstančių litų paskolas, bet į asmeninę banko sąskaitą įnešė dar beveik 100 tūkstančių litų indėlį.
N.Venckienė buvo neliečiama
Netrukus po šios bylos I.Mikelioniui pavyko užimti ir išsvajotą Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vadovo vietą, kurioje ilgai ir tvirtai sėdėjo Algimantas Kliunka.
Šį prokurorą iš posto išvertė skandalingas įvykis per gimtadienį. 2011 metų sausio 4 dieną, kai kolegos A.Kliunką sveikino su gimtadieniu, jį į savo kabinetą išsikvietė tuometis generalinis prokuroras D.Valys.
Jis ėmė reikšti priekaištus, kodėl A.Kliunkos vadovaujamas departamentas nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl teisėjos Neringos Venckienės (dabar jai iškeltos bylos pagal šešiolika Baudžiamojo kodekso straipsnių), ir be užuolankų pareiškė nuomonę, kad A.Kliunkai reikia atlaisvinti departamento vadovo postą ir padirbėti eiliniu prokuroru Vilniaus apygardos prokuratūroje.
Kai A.Kliunka nesutiko, D.Valys, pasakęs, kad jam reikia pasitarti su vienu žmogumi, trumpam išėjo. Grįžęs pareiškė, kad suteikia paskutinę galimybę – tapti Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vadovu.
Būtent to skyriaus, kuriam tuomet vadovavo I.Mikelionis.
A.Kliunka mandagiai atsisakė ir pareiškė, kad savo teises gins teisme.
Sąrašą netikėtai pataisė
Tuo pokalbis ir baigėsi, o paskui jau į A.Kliunkos kabinetą jo pasveikinti užėjo tas pats I.Mikelionis.
Šių prokurorų tarpusavio santykiai paženklinti skandalu.
Dar 2003 metais Generalinės prokuratūros vadovybė buvo rekomendavusi A.Kliunką už Sigito Gaidjurgio ir Panevėžio Tulpinių gaujų sutriuškinimą apdovanoti Vyčio Kryžiaus ordino Karininko kryžiumi.
Tačiau netikėtai Prezidentūroje iš ordinais apdovanotų asmenų sąrašo A.Kliunka buvo išbrauktas, o vietoj jo įrašytas I.Mikelionis.
Vyrai simboliškai išgėrė po 50 gramų ir išsiskirstė.
Nenorėdamas važiuoti automobiliu, A.Kliunka nutarė namo grįžti troleibusu, tačiau jau bevažiuodamas netikėtai prarado atmintį ir atsidūrė „Metro“ kavinėje.
Konkursas – tik formalumas
Po šio įvykio generalinis prokuroras D.Valys atleido A.Kliunką. Ir paskelbė konkursą į atsilaisvinusią vietą. Nors konkurse dalyvavęs I.Mikelionis užėmė tik trečią vietą, generalinio prokuroro sprendimu buvo paskirtas departamento vadovu.
Nebuvo atsižvelgta ir į tai, kad I.Mikelionis buvo padaręs akivaizdų nusižengimą – nuslėpė ne tik savo dalyvavimą statybos versle, bet ir galimą savo interesų konfliktą – tai, kad jo broliui Rimvydui už beveik 3 milijonų litų pasisavinimą iškelta baudžiamoji byla.
Tuo metu užtikrintai konkursą laimėjusiam principingumu garsėjusiam prokurorui Mindaugui Dūdai net nebuvo užsiminta apie galimybę gauti departamento vadovo pavaduotojo vietą, o netrukus ir visai pasiūlyta trauktis iš prokuratūros.
Tyčia vilkino tyrimą
Kaip uolus užsakymų vykdytojas I.Mikelionis pagarsėjo ir jau tapęs departamento vadovu.
Vienas ryškiausių pavyzdžių – tuo metu valdžioje buvusių konservatorių užsakymu iškelta baudžiamoji byla buvusiam Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovui Romualdui Boreikai.
Jau tada teisinę visuomenę prajuokino tuomečio laikinojo generalinio prokuroro Raimondo Petrausko pareiškimas, kad nors nėra jokių duomenų, patvirtinančių, jog R.Boreika įvykdė nusikalstamas veikas, reikia pradėti ikiteisminį tyrimą, kad tokių duomenų būtų rasta.
Pradėjus ikiteisminį tyrimą, iškart prisidėjo I.Mikelionis. Vos tik koks nors prokuroras nutraukdavo tyrimą, I.Mikelionis sprendimą naikindavo ir pavesdavo bylą tirti kitam prokurorui. Kai šis nutraukdavo – vėl naikindavo ir bylą perduodavo dar kitam.
Tai tęsėsi trejus metus. Per tą laiką beveik visa ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo perduodama geriems I.Mikelionio pažįstamiems žurnalistams ir buvusiam geram jo draugui, kuris anksčiau ėjo aukštas pareigas teisėsaugos sistemoje, o dabar yra politikas, vaizduojantis aktyvų kovotoją su korupcija.
Gyrėsi pakenkęs politikei
To neapsikentusi R.Boreikos žmona Violeta, kuri 2012 metais Socialdemokratų partijos sąraše ketino kandidatuoti į Seimą, užsirašė į priėmimą pas I.Mikelionį.
Susitikimo metu, išgirdęs priekaištų, kad specialiai prieš rinkimus vilkina tyrimą ir visą medžiagą perduoda žiniasklaidai, I.Mikelionis tik nusijuokė: „Mes savo darbą jau padarėme, mes jums pakenkėme.“
Tik 2013 metais ši byla buvo galutinai nutraukta taip ir neradus jokių R.Boreikos ir jo žmonos nusikalstamos veikos požymių.
