Antradienį bėglė išplatino laišką, kuriame P.Gylio kandidatūrai nepritarusius politikus vadina supuvusia sistema ir atskleidžia, kad P.Gylio paskyrimas jai būtų naudingas, nes ministras būtų turėjęs teisę susipažinti su VRM dokumentais, kurie susiję pačios N.Venckienės sukurta pedofilijos istorija.
„Ką reiškia Gylio paskyrimas VRM ministru politiniam elitui? Tai reiškia priėjimą prie jėgos struktūrų dokumentų, susijusių su Klonio įvykiais“, – rašo N.Venckienė.
Ar N. Venckienė atskleidė tikrąsias priežastis, kodėl į vidaus reikalų ministro postą buvo siūlomas būtent Povilas Gylys? Laidoje „Lietuva tiesiogiai“ – pokalbis su Seimu nariu P. Gyliu 17 val. 30 min. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
Tiesa, šį teiginį ji pateikia ne kaip savo mintis, o kaip buvusio humoristo Valdo Vižinio, kuris ne kartą viešai reiškė paramą N.Venckienei ir jos patvory suburtai organizuotai nusikalstamai grupuotei.
VRM ministrui yra pavaldus Policijos departamentas su visais savo pavaldiniais. Todėl galima spėti, kad labiausiai N.Venckienę nuvylė tai, kad ji nesugebės prieiti prie saugomų liudytojų sąrašų ir negalės sužinoti, kur dabar gyvena Laimutė Stankūnaitė ir 2012 metų gegužės 17 dieną iš laikinosios globėjos namų išvaduota jos dukra.
Geidžiama informacija
Sužinoti, kur gyvena L.Stankūnaitės ir N.Venckienės dukterėčia, „violetiniai“ veikėjai bando jau beveik ketverius metus – jie motinos su dukra ieškojo Palangoje, Vilniuje, neegzistuojančioje ligoninėje Šventojoje, ne kartą persekiojo Kriminalinio policijos biuro automobilius, kuriais buvo vežama L.Stankūnaitė ir mergaitė.
Surasti L.Stankūnaitę bei jos dukrą ne kartą ragino ir pati N.Venckienė, kuri taip pat ne kartą grasino atkeršyti iš jos namų vaiką paėmusiems pareigūnams.
Informacija apie išvadavimo operaciją planavusius ir ją vykdžiusius pareigūnus N.Venckienei būtų buvusi pasiekiama, jei P.Gylys būtų paskirtas ministru.
Kliuvo ir S.Skverneliui
Savo laiške N.Venckienė cituoja ne tik V.Vižinį, bet ir prieš šiek tiek daugiau nei metus mirusį kitą savo bendražygį Algirdą Patacką, kuris iškart po gegužės 17-osios pasmerkė L.Stankūnaitės dukters paėmimą iš N.Venckienės namų, aiškino, kad mergaitė buvo pagrobta, valstybė esą tapo nusikaltimo liudytoja, o visuomenei buvo prieštarauta, kad ji neišėjo į gatves.
„Daugumai Lietuvos žmonių 2012 m. gegužės 17 d. – Lietuvos valstybės gėdos diena, S.Skverneliui – pasididžiavimo“, – ironizuoja N.Venckienė ir pacitavusi iš pareigų atsistatydinusio ministro citatą apie jos patvory susikūrusią partiją tęsia: „Rašinėlio „Kaip aš įsivaizduoju laimę“ autoriui S.Skverneliui, 2012 m. gegužės 17 d. – turbūt laimingiausia diena jo gyvenime. Tikėkimės, kad ir kandidatuodamas į Seimą jis neatsisakys laimingiausios jam vietos – Kauno kaimiškosios apygardos.“
Beveik trejus metus JAV gyvenančios N.Venckienės laiške šįkart dominuoja svetimų žmonių citatos, tačiau buvusios teisėjos ir Seimo narės mintys, kaip ir anksčiau, persunktos neapykanta bei pagieža jos sukurta istorija netikintiems žmonėms.
Užsipuolė žurnalistus
Labiausiai kliūna žurnalistams, kurie dirbdami savo tiesioginį darbą išdrįso pasisakyti apie P.Gylio kandidatūrą.
„Tvarkos ir teisingumo“ partijai pasiūlius vidaus reikalų ministru skirti profesorių P.Gylį, išlindo Lietuvos „gražuoliai“, sistemos varžteliai: Skvernelis, Čiuldė, Bruveris, Valatka.
Pasirodė ir „imbierinių sausainių“ autorės rašliava. Ūso antrininkas Čiuldė nepatingėjo ta pačia tema parašyti net du straipsnius. Keista, kad iki šiol nepasirodė propagandinio laikraščio alkoholikės rašinėlių“, – žurnalistus įžeidinėja N.Venckienė ir negaili liaupsių jos partiją išdavusiam kandidatui.
P.Gylį bėglė vadina nuostabiu, išsilavinusiu, analitiškai mąstančiu, kultūringu žmogumi.
„P.Gylys, kaip ir Jonas Varkala, pasižymi pačiomis geriausiomis žmogaus ir piliečio savybėmis. Net tada, kai kiti nevažiavo į Klonio gatvę, baimindamiesi dėl karjeros, P.Gylys nebijojo. Būtent profesorius išsiskyrė neabejingumu – esmine gero politiko savybe. P.Gylio viešai išsakyta nuomonė, paskelbti straipsniai yra argumentuoti ir logiški.
Nėra jokių abejonių, kad jis būtų puikiu vidaus reikalų ministru. Labai gaila, kad Lietuvoje tokiems žmonėms nebeliko vietos į ministrus“, – piktinasi bėglė ir pateikia savo išvadas: „Akivaizdu, kad supuvusi sistema prieštarauja dėl profesoriaus P.Gylio skyrimo ministru.“
