V. Gapšio apkaltos klausimą Seimas atidėjo ketvirtadieniui

Opozicijos lyderiui Andriui Kubiliui išvykus į Ukrainą, Seimas antradienį nutarė nepradėti svarstyti nutarimo projekto, kuriuo būtų pradedamas apkaltos procesas „darbiečiui“ Vytautui Gapšiui. Paaiškėjo, kad A.Kubilius yra vienintelis šio klausimo pranešėjas, o Seimo valdybos sprendimu jis išvyko į komandiruotę Ukrainoje.

V.Gapšys yra sakęs, kad nesibaimina prarasti mandato.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
V.Gapšys yra sakęs, kad nesibaimina prarasti mandato.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Apr 5, 2016, 10:48 AM, atnaujinta May 30, 2017, 11:30 AM

Seimas nutarė klausimą atidėti iki ketvirtadienio posėdžio. Tokį konservatoriaus Jurgio Razmos siūlymą palaikė Seimo dauguma.

Projektu būtų kreipiamasi į Konstitucinį Teismą išvados, ar V.Gapšio veiksmai neprieštarauja Konstitucijai ir jis gali eiti Seimo nario pareigas po to, kai jo atžvilgiu įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis.

Numatyta pirmoji stadija – projekto pateikimas, dėl jo tolesnės eigos būtų sprendžiama gavus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.

Apkaltą V.Gapšiui opoziciniai konservatoriai inicijuoja po vasario mėnesį paskelbto Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo. Jam skirtą 3,6 tūkst. eurų baudą V.Gapšys jau sumokėjo.

Darbo partija laikosi pozicijos, kad V.Gapšiui apkalta negalima, nes nusikaltimą jis įvykdė iki tapdamas Seimo nariu. Apeliacinio teismo nuosprendis susijęs su V.Gapšio veikla 2005-2006 metais – tuomet jis nebuvo Seimo narys ir nebuvo davęs priesaikos.

Seimo statutas numato, kad apkaltos procesas yra parlamentinė procedūra, kurią Seimas taiko Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytiems asmenims dėl Konstitucijai prieštaraujančių jų veiksmų, padarytų einant pareigas, siekdamas išspręsti tokių asmenų konstitucinės atsakomybės klausimą. Vienas pagrindų pradėti apkaltą yra apkaltinamojo nuosprendžio įsigaliojimas.

V.Gapšys BNS yra sakęs, kad nesibaimina prarasti mandato. „Yra tai ne kartą visų teisininkų pasisakyta, paaiškinta, to paties Konstitucinio Teismo (dėl apkaltos procedūros), bet konservatorių valia užsiiminėti bet kokia nesąmone, kokią jie tik sugalvoja“, – apie procesą sakė V.Gapšys.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas yra pasisakęs, kad Konstitucinis Teismas jau yra konstatavęs, jog pareiga veikti tik taip, kaip įpareigoja tautai duota priesaika, atsiranda nuo priesaikos davimo, o sulaužius priesaiką būti ištikimam Lietuvos Respublikai kartu šiurkščiai pažeidžiama ir Konstitucija.

Opozicijos atstovai šiuo klausimu dar kartą kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydami išaiškinti, ar apkalta parlamentarams turi būti taikoma, jei jie nusikalto neidami pareigų. KT šį prašymą priėmė nagrinėti bendra tvarka, sprendimą žada šių metų antrajame pusmetyje.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.