Tačiau nauja tvarka nevienareikšmiškai paveikė savotišką verslą, maitinusį ir malšinusi benamių, anapus skurdo ribos atsidūrusių miestiečių troškulį. Anksčiau tik mesti į konteinerius tinkamos skardinės ir plastikiniai buteliai tam tikro socialinio statuso vilniečių akyse prieš du mėnesius įgijo aukso vertę. Tai parodė žurnalistinis tyrimas Vilniaus Žirmūnų ir Naujininkų mikrorajonuose: vietose, garsėjančiuose gatvinio rankiojimo verslais.
Prie automatų nusidriekė eilės
Per du mėnesius į taromatus gyventojai jau grąžino daugiau nei 18 mln. gėrimų pakuočių: 11 mln. vienkartinių ir 7 mln. daugkartinių taros vienetų, rodo įmonės „Užstato sistemos administratorius“ duomenys. Dar pusė milijono vienkartinių pakuočių surinkta rankiniu būdu.
Tikimasi, kad vasarą Lietuvos ežerų pakrantės ir miškai bus švaresni, iškylautojai neišmėtys plastikinių butelių ir skardinių: 10 centų – ne lobis, bet vis tik pinigai.
Tokia suma ypač džiugintų Naujininkuose prie prekybos centro, šalia taromato burnos skalavimo skystį vėjuotą sekmadienio dieną gurkšnojusius Genadijų ir Olgierdą. Deja, vidutinio amžiaus vyriškiai tik liūdnai žiūrėjo į tvarkingai atrodančių, pilnus krepšius taros nešinų vilniečių eilę prie taromato.
„Pirmomis dienomis, vasario mėnesį, skardinių ir bambalių rasdavome apsčiai. Naujininkuose, o ypač prie Stoties. Ir konteineriuose, ir aplink visur mėtėsi. Ne visus butelius ir skardines priima šitie... matai. Bet vis tiek per dieną surinkdavau tiek, kad ne tik vyno, bet ir degtinės buteliui su gera zakuske, dviem skardinėm kilkės pomidorų padaže užteko. O dabar va, šitą šlykštynę tenka gerti. Visi įsigudrino dabar – nė surūdijusios skarbonkės visuose Naujininkuose nerasi“, – apgailestavo Genadijus, nuoskaudą nuplovęs gurkšniu burnos skalavimo skysčio.
Nėra išeities – teks dirbti
Jo bičiulis Olgierdas sakė irgi iš pradžių apsidžiaugęs, kai iki jo atėjo žinia, kad nuo vasario 2 dienos įvairią tarą, ne tik stiklinius butelius, galima priduoti ir, gavus už vienetą 10 centų, panaudoti juos naujam pirkiniui parduotuvėje.
„Taip kalbėjome su chebra, ot pagyvensime – surinksime po 10 tuščių bamabalių, ir stebuklas įvyks, jie virs pilnais. Bet stebuklas neįvyko. Dabar Naujininkų vaikiščiai mums tiesiog iš po nosies bonkes ir skarbonkes nupyz...ja“, neslėpė kartėlio pagarsėjusio Vilniaus mikrorajono senbuvis Olgierdas.
Prie nevilties graužiamų draugužių priėjo trečias, 40-metis vyriškis ir pamokomai iškėlęs pirštą pareiškė: „Nesąmonė rankioti tarą. Buvau surinkęs tris maišus, dar nuo pernai. Bet tik kelis priėmė taromatas, seno tipo buteliai, be ženklo. Dirbti reikia, o ne rankioti butelius!“.
Gediminu prisistatęs naujininkietis iškaulijo iš žurnalisto eurą ir prisiekė nuo pirmadienio nutrauksiąs nuo Naujųjų užsitęsusią šventę ir eisiąs dirbti.
Tiesa, nuo kurio pirmadienio keis gyvenimo būdą, nepatikslino.
Mažiau teršiama gamta
Greitai paaiškėjo, jog nauja užstato sistema patiko ir normalaus gyvenimo būdo žmonėms. Jie nebemėto taros į konteinerius, šiukšliadėžes, neslepia tiesiog pakrūmėse.
Žurnalistų užkalbinta jauna vilniečių pora, Julija ir Mindaugas, parodė į taromatą prie Žirmūnų prekybos centro atneštą maišą per dvi savaites prisikaupusios taros – daugiausiai plastikinių butelių nuo limonado ir mineralinio vandens.
„Tai ne taupymas, juk už prekę sumokame parduotuvėje, grįžta tik užstatas. Bet vis tiek jau nebemėtysime taros į konteinerius, jei ji pažymėta specialiu užstato ženklu. Grįžta šiek tiek pinigų, miestas bus švaresnis“, – užstato sistemos privalumus gyrė Julija.
Tą dieną jaunuoliams vieno plastikinio butelio taros surinkimo automatas nepriėmė, nors ir buvo pažymėtas specialiu ženklu. Instrukcijose nurodoma, kad gali pasitaikyti atvejų, kai pakuotės brūkšninis kodas yra neįvestas į sistemą arba klaidingai įvesta kita pakuotės informacija (svoris, forma). Tokie atvejai yra itin reti, tačiau jeigu taip atsitiko, prašome būti atsakingais ir nedelsiant informuoti parduotuvės administraciją, kad sistemos klaidos būtų pašalintos, o užstatas – grąžintas.
„Ne, dėl vieno butelio parduotuvės administracijos tikrai netrukdysiu“, – šyptelėjo Mindaugas ir metė butelį į šalia taromato stovintį konteinerį.
Nekantriai laukia vasaros
Taromato ignoruotą butelį pagriebė gyvenimo vėjų nugairinto veido 35 metų Žirmūnų gyventojas Kęstutis. Iš kelių bandymų vyriškiui pavyko įtikinti užsispyrusį įrenginį, jog tara – tinkama priimti ir jis laimingai gavo kvitą su 10 centų užstato grąžinimo suma.
Kęstutis sakė nesuprantantis, kodėl skundžiasi jo likimo draugai iš Naujininkų.
„Nėra taip, kad turtingi žmonės puolė nešti visus plastikinius butelius ir skardines priduoti. Randu jų ir konteineriuose, ir prie troleibusų stotelių išmėtytų. Aiški, jei sėdėsi Naujininkuose, kur dauguma – ubagai, nerasi nieko. Aš po savaitgalio apeinu centrą – skardinių ir butelių nemažai randu. O vasarą, įtariu, aukso kasyklos bus.
Tikrai gera tvarka dabar, anksčiau juk nieko už šią tarą negaudavome. Antai vakar surinkau 30 skardinių, 5 butelius – du pakeliai baltarusiškų cigarečių išėjo“, – džiaugėsi Kęstutis.
Tinklas sparčiai plečiasi
Pasak „Užstato sistemos administratoriaus“ generalinio direktoriaus Gintaro Varno, vienkartinių pakuočių grąžinimas tampa įpročiu.
„Vasarį, kai sistema startavo, daugiausiai buvo priduodama stiklinių alaus ir giros butelių, kurie jau nuo 2004 m. dalyvauja daugkartinėje užstato sistemoje. Tačiau kovą grąžinamų vienkartinių pakuočių kiekiai pralenkė daugkartinius – iš viso gyventojai per praėjusį mėnesį grąžino 10,5 mln. vienkartinės taros vienetų“, – sakė prieš savaitę „Lietuvos ryto“ žurnalistų kalbintas G.Varnas.
Užstato sistemoje dalyvauja gėrimų pakuotės, kurios labiausiai teršia aplinką ir kurias gyventojai dažniausiai išmėto gamtoje – tai mineralinis vanduo, įvairūs limonadai, alus, sultys. Pieno gaminių, stiprių alkoholinių gėrimų buteliai sistemoje nedalyvauja ir nėra žymimi užstato ženklu. Visą užstato ženklu nepažymėtą tarą gyventojai kaip ir iki šiol turėtų rūšiuoti ir mesti į tam skirtus rūšiavimo konteinerius.
Lietuvoje taip pat sparčiai plečiamas ir parduotuvių, kuriose galima grąžinti pakuotes, tinklas. Įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ duomenimis, šalyje tokių prekybos vietų jau daugiau nei 2050: parduotuvėse jau įrengta 650 taromatų, o 1400-yje parduotuvių pakuotės surenkamos rankiniu būdu.
