Vidaus reikalų ministeriją iki Seimo rinkimų gali vairuoti ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento direktorius Tomas Žilinskas. Su juo buvęs policijos vadovas nesutarė jau daugelį metų ir to neslepia. „Aš manau, kad tai – ne pats geriausias pasirinkimas“, – pasklidus žinioms apie tai, kad T.Žilinsko pavardė yra tarp dviejų naujai premjerui pateiktų kandidatų į ministrus, portalui sakė S.Skvernelis.
Šaltinių teigimu, be T.Žilinsko, dar yra pateikta Seimo nario Kęstučio Bartkevičiaus kandidatūra, tačiau pastaroji yra skirta „tvarkiečiams“ nuraminti. Vis dėlto jie nesitiki, kad premjeras Algirdas Butkevičius prezidentei siūlytų partijai priklausantį kandidatą.
Todėl jo buvo ieškoma ir Vidaus reikalų ministerijoje. Atmetus socialdemokratų viceministro Elvino Jankevičiaus kandidatūrą, „tvarkiečiai“ teigia ėmę dairytis kandidatų ministerijai pavaldžiuose departamentuose.
Kai kurie šaltiniai tvirtina esą „tvarkiečių“ lyderiui Rolandui Paksui jau nuo pat pradžių galėjo būti nurodyta T.Žilinsko pavardę įtraukti į kandidatų sąrašą, kiti tai neigia. Teigiama esą valdininkas turi puikių ryšių Prezidentūroje.
Vis dėlto akivaizdu, kad pasiūlyta T.Žilinsko kandidatūra į ministrus yra nemaloni atsisveikinimo dovana Vidaus reikalų ministeriją turėsiančiam palikti S.Skverneliui. Jis ir pats neatmeta, kad ji, ko gero, pasirinkta neatsitiktinai.
Mat vidaus reikalų sistemoje niekam nėra paslaptis, kad tarp S.Skvernelio ir T.Žilinsko daugelį metų būta įvairių nesutarimų. Pastarasis buvo įvardijamas kaip pagrindinis policijos reformos stabdis.
Būdamas generaliniu policijos komisaru S.Skvernelis siekė, kad Seimas priimtų Policijos veiklos įstatymo pataisas, kurios turėjo išspręsti daugelį įsisenėjusių bėdų policijoje.
Tačiau pateiktos pataisos Seime beviltiškai strigo ir dėl to buvo kaltinama seniai egzistavusi priešprieša tarp VRM ir policijos. Tuo metu politikai neslėpė, kad kai kuriems ministerijos valdininkams nepatinka, kad projekte esą per daug galių suteikta policijos vadovui.
Vienu pagrindinių įstatymo projekto ir Policijos departamento priešininkų tada buvo įvardijamas T.Žilinskas, kuris ministerijoje ėmė darbuotis, kai jai vadovavo prezidentės globotas liberalcentristų atstovas Raimundas Palaitis.
S.Skvernelis neslepia, kad T.Žilinsko atsiradimas ministerijoje jam visada kėlė didelių abejonių ir emocijų: „Kai baigęs atašė kadenciją Lietuvos atstovybėje Europos Sąjungoje T.Žilinskas nusprendė, kad nori vadovauti Viešojo saugumo politikos departamentui, ši pozicija dar buvo užimta. Departamentui tuo metu vadovo profesorius Alvydas Šakočius, bet T.Žilinskas su R.Palaičiu savo tikslą pasiekė“.
Anot S.Skvernelio, buvusiam Policijos departamento vadovui Vizgirdui Telyčėnui tuomet buvo „išsuktos“ rankos, kad jis T.Žilinską priimtų į darbą patarėju. „Nors buvo krizė ir visi turėjome eiti neapmokamų atostogų, komisarui buvo liepta įvesti naują patarėjo pareigybę, į kurią iš Briuselio buvo perkeltas T.Žilinskas. Nors jis nevaikščiojo į darbą, bet atlyginimą gavo“, – prisiminė tuo metu generalinio komisaro pavaduotojo pareigas ėjęs S.Skvernelis.
Ne gana to, V.Telyčėnas buvo priverstas policijos mokykloje įsteigti perteklinį direktoriaus pavaduotojo etatą. „Taip A.Šakočius buvo išstumtas iš ministerijos, o atlaisvinta pozicija be konkurso atiteko T.Žilinskui. Dar daugiau – ministerija pakeitė pareigybės, į kurią jis pretendavo aprašymą, nes T.Žilinskas neturėjo teisininko išsilavinimo“, – pasakojo ministras.
Visa tai dar vainikavo ir asmeninė šventė – ministerijai vadovaujantis R.Palaitis esą tapo T.Žilinsko vaikų krikštatėviu. „Kuomet darbavomės, jis buvo bet kokių pertvarkų ir progreso stabdis. Jis kuravo tas sritis, kur kildavo daugiausia problemų, bet nieko keisti nenorėjo. Didesnio neveiklumo nesu matęs“, – tikino S.Skvernelis.
Kodėl būdamas ministru jis neatleido sistemai kenkusio pareigūno? „Galėjau tą padaryti, bet laikausi nuostatos, kad žmonės iš principo nėra blogi ir visiems suteikiu galimybę atsiskleisti. Kita vertus atleisti valstybės tarnautoją nėra taip paprasta“, – kalbėjo S.Skvernelis.
Anot ministro, T.Žilinskas galėtų vadovauti kokiai nors įstaigai prie ministerijos, kur viskas labai aiškiai apibrėžta ir nereikia jokios kūrybos. „Bet neįsivaizduoju jo ministro poste“, – svarstė S.Skvernelis.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungą pasirinkęs „tvarkiečių“ į ministrus deleguotas S.Skvernelis neatmetė, kad siūlydami T.Žilinską pastarieji galbūt šiek tiek jam kerštauja. „Nors nesuprantu, kaip man galėtų tai pakenkti. Vis dėlto gaila dėl visos sistemos“, – apgailestavo reitingų pažiba.
Premjeras A.Butkevičius pasiūlytų kandidatų pavardžių pirmadienį neatskleidė ir nesako, kada jas pateiks prezidentei. Tuo tarpu „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininkas Rolandas Paksas pareiškė, kad daugiau kandidatų nesiūlys.
Anksčiau pateikti keturi kandidatai į ministrus, tarp jų ir dabartinis socialdemokratams priklausantis vidaus reikalų viceministras Elvinas Jankevičius, buvo atmesti.
