Sausio 13-osios bylą nagrinėjančiame Vilniaus apygardos teisme (VAT) A.Grumadas prisiminė, jog nuo 1991 sausio 9-osios jis gyveno Vilniaus savivaldybėje. Į savivaldybę skambindavo daugybė žmonių, pranešdavo apie situaciją mieste.
Prosovietinės organizacijos „Jedinsto“ būstinė buvo įsikūrusi dabartiniame Konstitucinio teismo patalpose. Vilniaus savivaldybė šiam pastatui išjungė elektrą ir visų paslaugų tiekimą.
A.Grumadas prisiminė ir sovietų kariškių Vilniuje įvestą komendanto valandą: „Aš pats buvau sustabdytas, rankos buvo užlaužtos ant variklio dangčio“.
Vėlų sausio 12-osios vakarą A.Grumadas sugrįžo namo. „Gavome žinią, kad į Vilnių vyksta Maskvos delegacija ir tai buvo pirmasis nusiraminimo vakaras po dviejų labai įtemptų naktų“.
Vilniaus miesto vadovas tuo metu gyveno Lazdynų daugiabučio 15-ame aukšte, pro kurio langus matėsi Televizijos bokštas. Vos prisėdęs gerti arbatos, jis išgirdo nuo bokšto sklindančius šūvius.
A.Grumadui pavyko išsikviesti vairuotoją, kuris jį nuvežė į Karoliniškes. Prie bokšto jau buvo aukų – greitosios pagalbos medikai vežė sužeistuosius ir žuvusius.
„Girdėjau daug šūvių. Didžiausią efektą darė šaudymas tuščiomis tankų patrankomis. Šis garsas labai veikia žmogaus klausą. Girdėjosi ir automatų kalenimai“, – pasakojo A.Grumadas. Vilniaus vadovas tikino matęs ir automobilius traiškančius tankus.
Nuo Televizijos bokšto A.Grumadas išskubėjo į savivaldybę ir bandė susisiekti su visomis miesto ligoninėmis, kad gautų nukentėjusiųjų sąrašus ir tarp gyventojų nekiltų panika.
Ryte A.Grumadas nuvažiavo prie Lietuvos radijo ir televizijos komiteto pastato. „Vaizdas buvo labai slogus. Pastato fasadas buvo suvarpytas kulkų, šalia stovėjo apšaudyti autobusai. Supratau, kad į Vilnių atvažiavę žmonės jais namo negrįš“.
Vėliau grįžęs prie Televizijos bokšto A.Grumadas matė sulamdytus, tankų pervažiuotus automobilius. Tai, ką matė, jis netrukus papasakojo nuvykęs pas Aukščiausiosios Tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį.
Kartu su kitais politikais A.Grumadas vyko į Vilniaus oro uostą sutikti į Lietuvą atvykstančios Maskvos delegacijos. Vilniaus miesto vadovas svečiams sudarė maršrutą ne tiesiai į Seimą, bet pro LRT pastatą ir televizijos bokštą.
Priartėję prie parlamento, jie taip pat specialiai važiavo ne tiesiai į didįjį kiemą, o Gedimino prospektu, kad svečiams reikėtų praeiti pro rūmus apsupusią minią.
V.Landsbergio kabinete jiems buvo parodyta filmuota medžiaga apie praėjusios nakties įvykius. „Tai buvo kadrai ne jaunimui ir ne silpnų nervų žmonėms. Svečiai iš pradžių šypsojosi, bet pamatę tuos kadrus, nusisuko“, – pasakojo A.Grumadas.
Vėliau kartu su kitais politikais bei svečiais iš Maskvos A.Grumadas vyko į derybas kariniame Šiaurės miestelyje.
„Tiek generolų ir tiek žvaigždžių niekada nebuvau matęs. Kadangi niekada nesidomėjau generolais, jų nepažinojau“, – pasakojo liudytojas. Jis įsiminė tik du žmones – tik vieną žvaigždę savo uniformos atlape turėjusį karinio Šiaurės miestelio vadovą V.Uskopčiką ir vienintelį civiliais rūbai vilkėjusi Vladislavą Švedą.
„Derybos buvo labiau nei keistos – Generolai buvo viename kabinete, mes – kitame, o V.Uskopčikas iš vieno kabineto į kitą nešiojo raštus“.
Kol generolai tarėsi tarpusavyje, susitikti su Lietuvos atstovais buvo atsiųsta kariškių žmonų delegacija. Jos skundėsi gyvenimo sąlygomis. „Moterys buvo piktos, kai kurios elgėsi net isteriškai“, – prisiminė A.Grumadas.
Maskvos delegaciją A.Grumadas lydėjo ir į svečių namus Latvių gatvėje. A.Grumadui susidarė nuomonė, kad į Lietuvą atsiųsta delegacija nerado bendros kalbos nei su Maskva, nei su Vilniuje esančiai kariais: „Tos delegacijos misija man pasirodė labai keista“.
