Vieniems kormoranai atrodo tarsi siaubūnai, ne tik naikinantys senąjį pušyną, bet ir paliekantys žvejus be žuvų.
O kiti mūru stoja už šiuos paukščius ir piktinasi jų kolonijos mažinimu.
Užėmė dar tris hektarus
Pernai pavėluotai paskelbus kovos su kormoranais konkursą, paukščiai galėjo atsikvėpti.
Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio teigimu, dėl to kormoranai papildomai susuko 200 lizdų.
Vadinasi, paukščių padaugėjo maždaug 800, jie užėmė dar bene tris hektarus sengirės.
Sengirė iškart nenunyksta, bet į tą vietą paukščiai grįžta ir kitais metais. Kormoranai išstumia kitus vertingus paukščius, pavyzdžiui, smarkiai sumažėjo pilkųjų garnių. Šiemet suskaičiuota tik 320 jų lizdų.
Dabar Juodkrantės kolonijoje susukta maždaug 3900 kormoranų lizdų. Vadinasi, juose gyvena per 10 tūkst. šių paukščių.
Siekiama Juodkrantės kormoramų koloniją sumažinti iki 2200–2300 porų.
Juodkrantėje kormoranai pradėti baidyti prieš porą savaičių.
Iš pradžių siekta, kad jie nekrautų lizdų, o dabar stengiamasi nubaidyti paukščius nuo sudėtų kiaušinių, kad šie atvėstų ir neišsiristų palikuonys.
Ornitologai stojo ginti
Tačiau yra nemažai ir kitaip manančių.
Lietuvos ornitologų draugijos atstovas Marius Karlonas teigė, kad formuojamas klaidingas požiūris apie didžiųjų kormoranų neva daromą žalą, nesiremiama jokiais tyrimais: „Žvejai piktinasi, kad kormoranai išgaudo žuvis iš Kuršių marių, tačiau pastaraisiais metais jų ištekliai čia nesumažėjo.
Triukšmu iš lizdų baidant kormoranus nukenčia ir kiti paukščiai: pilkieji garniai, uldukai.“
Pajūrio regioninio parko vyriausiajam ekologui Erlandui Paplauskui atrodo, kad kormoranai – labiausiai nepelnytai apšmeižti paukščiai.
Esą visi šaukia, kaip jie naikina mišką. Tačiau kažkodėl nepastebima, kad ten, kur prieš dešimtmetį buvo kormoranų kolonijos centras, dabar kyla vienas gražiausių jaunuolynų.
Atsidūrė sąrašo priekyje
Kormoranas net gali tapti populiariausiu Kuršių nerijos paukščiu.
Tokius rinkimus paskelbę Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai baiminasi, kad taip neatsitiktų.
Iki balandžio 22 dienos visi Lietuvos gyventojai dar gali balsuoti už patinkantį paukštį.
Gamtininkai ir kultūros paveldo specialistai sudarė dvidešimt penkių paukščių sąrašą – į jį pateko ledinė antis, didysis ančiasnapis, uldukas, dirvoninis kalviukas, paprastasis, rudagalvis ir kaspijinis kiras, smiltinukas, baltabruvis nykštukas, margasparnė musinukė, šelmeninė kregždė, juodasis čiurlys ir kiti.
Tačiau nemažai žmonių balsuoja už didįjį kormoraną. Nuo jo nedaug atsilieka jūrinis erelis.
„Labai tikiuosi, kad kormoranas netaps simboliniu Kuršių nerijos paukščiu, nenoriu net apie tai galvoti. Manau, kad žmonės pamąstys apie Kuršių nerijos trapumą ir išskirtinumą.
Išrinkime paukštį, kuris atitinka šios nepakartojamos vietos dvasią, susijęs su vietine tautosaka, papročiais, minimas dainose. Kad ir varną.
Varnos istoriškai susijusios su Neringa, kažkada jas gaudė tinklais ir iš varnienos gamino skanius patiekalus, nuo seniausių laikų išliko daugybė varnų nuotraukų“, – sakė Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser.
Rinkimų tikslas – supažindinti žmones su Kuršių nerijos paukščių pasauliu.
Nacionalinio parko interneto svetainėje aprašyti visi į sąrašą įtraukti paukščiai, yra jų nuotraukos.
