Penktadienį sukaks metai, kai liberalas R.Šimašius tapo pirmuoju tiesiogiai išrinktu sostinės meru. Jo startinis politinis kapitalas buvo įspūdingas. Už R.Šimašių mero rinkimuose antrojo turo metu pernai balsavo per 62 proc. rinkimuose dalyvavusių vilniečių. Už Artūrą Zuoką – per 37 proc.
Ar per metus R.Šimašius pagausino, ar iššvaistė vilniečių pasitikėjimo kapitalą? Portalas lrytas.lt apžvelgė, kaip per metus 12 metų prie sostinės vairo stovėjusį Artūrą Zuoką pakeitusiam merui sekėsi vykdyti savo pažadus, kas pavyko, o kur jaunas, 42 metų, politikas suklupo. Pateikėme politologų, viešųjų ryšių ekspertų išvadas apie pirmuosius tiesiogiai išrinkto sostinės vadovo darbo metus. Jos – gana kritiškos, nors ir nenuteikiančios nukabinti nosies.
Arčiau žemės, ne dangaus
Mero įgaliojimus R.Šimašius praėjusių metų balandžio 22 dieną priėmė netradiciškai, lauko erdvėje – pievoje prie Baltojo tilto. Tuo jis norėjo pabrėžti savo rinkiminės programos esmę: kuo betarpiškiau bendrauti su vilniečiais ir pagrindinį dėmesį skirti ne didingiems, brangiems projektams, o tvarkyti gatves, viešąsias erdves, tobulinti viešąjį transportą – apskritai, Vilnių padaryti jaukesnį vilniečiams.
Pirmasis pažadų vykdymo etapas išseko. Pagal pirmųjų metų rezultatus negalima spręsti apie mero ir jo komandos sėkmę ar nesėkmę apskritai, tačiau tai parodo tendencijas.
Politologo Tomo Janeliūno nuomone, tesėti pažadą priartėti prie vilniečių R.Šimašiui sekėsi geriausiai.
„Meras pradėjo betarpiškai bendrauti su gyventojais moderniai, per socialinius tinklus. Ten jis išsako savo pastabas, kalba apie sostinės problemas. Kitas dalykas, kiek vilniečiai naudojasi šiuolaikiška komunikacija, ieškodami informacijos apie miestą. Bet apskritai norintys sužinoti apie sostinės reikalus, žinių gauna pakankamai. R.Šimašius taip pat rengia daug susitikimų su gyventojais. Sostinės vadovas atrodo artimesnis žmonėms“, – sakė politologas.
Pastaruoju metu R.Šimašius surengė seriją apsilankymų atskiruose miesto rajonuose. Jau buvo susitikęs ir su inteligentiškojo Antakalnio, ir su proletarinių Naujininkų gyventojais, lankėsi Panerių, Rasų seniūnijose.
Lygino kiemus ir šaligatvius
R.Šimašius ėmėsi paprastų, aiškiai matomų darbų ir juos energingai reklamavo. Neries krantinė, prie kurios jis buvo inauguruotas, sulaukė išskirtinio dėmesio. Tiesa, nuveikta dar ne itin daug. Paklota nauja betono plytelių danga nuo Karaliaus Mindaugo tilto iki skulptūros Krantinės arka, 500 metrų. Sutvarkyta ir toliau tvarkoma Neries pakrantės atkarpa nuo Žvėryno tilto iki Lazdynų. Sutvarkyti Neries šlaitai takuose palei Nerį, jungiančiuose Žvėryną ir Lazdynus. Kraštovaizdžio formavimo metu iškirsti išvirtę, nulūžę, pavojingai pasvirę ir pavojų keliantys medžiai, krūmynai, trukdantys saugiai vaikščioti taku palei Nerį.
Bet šviesi ateitis Neries pakrantėmis žadama kitais metais – R.Šimašius įkvėptai kalbėjo apie kitamet galbūt atsirasiančias kavines ir dviračių takus krantinėje. Bet tai – projekcija į ateitį.
Šiemet pradėti remontuoti duobėmis nusėti įvažiuojamieji kiemai miegamuosiuose rajonuose, tam skirta daugiau nei pustrečio milijono eurų.
Šiemet žadama suremontuoti daugiau kaip 440 įvažiavimų į daugiabučių kiemus, pakloti daugiau kaip 9 km naujų šaligatvių, sutvarkyti dalį esamų dviračių takų, įkurti 10 naujų skverų, išasfaltuoti 40 km gatvių ir žvyrkelių.
Buvęs ilgametis sostinės meras, miesto opozicijos lyderiu tapęs Artūras Zuokas apie smulkmeniškus užmojus yra sakęs, kad jei miesto valdžia užsiima tik „šiukšlių rankiojimu“ ir nedrįsta svajoti, miestas nekuria savo legendos tampa nuobodus, jį palieka žmonės.
Bet ar Vilnius iš tiesų nebekuria legendos, ar vis tik kuria, bet kitokią – po metų dar sunku vienareikšmiškai pasakyti.
Skolų našta: didėjo ar mažėjo?
Susidoroti su didelių projektų iššūkiais ir įsisenėjusiomis sostinės problemomis R.Šimašiui sekėsi nevienodai. Pirmasis iššūkis buvo apie 380 mln. eurų susikaupusi Vilniaus miesto skola, išaugusi daugiausia dėl pernelyg mažos (45 proc.) Seimo skirtos gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalies.
Ar R.Šimašiaus komandai sekėsi suvaldyti miesto skolą ir ją mažinti? Pačių Vilniaus miesto tarybos politikų nuomonės – skirtingos.
Savivaldybės Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Vincas Jurgutis aiškino, kad per metus skola ir mažėjo, ir didėjo, bet galų gale sumažėjo.
„2016 m. sausio 1 dieną miestas iš viso buvo skolingas 383,1 mln. eurų. Numatome, kad po metų, 2017 metų sausio 1 dieną, skola bus 26,9 mln. eurų mažesnė ir sudarys 356,2 mln. Daug kam kyla natūralus klausimas: kaip skola gali mažėti, jei 2016-aisiais Vilnius planuoja deficitinį, paprastai tariant, minusinį biudžetą. Ir iš tiesų, per šiuos metus planuojama skolintis investiciniams Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinti – 24,6 mln. eurų. Priežastis labai paprasta: per šiuos metus planuojama grąžinti net 115 mln. eurų skolų (įskaitant apie 10 mln. palūkanų), o pasiskolinti naujai – tik 24,6 mln., kurie ir užpildys skirtumą tarp miesto pajamų, dotacijų bei išlaidų.“
Vilniaus miesto tarybos narė, priklausanti valdančiajai koalicijai, kolegas apkaltino neišmanant paprastos matematikos. Jos manymu, skola per 2017 metus padidės būtent 24,6 mln. eurų.
Skrydžiai, statulos ir lempos
R.Šimašius mero pareigas pradėjo eiti įsitikinęs, kad miestą į skolų liūną stūmė ne tik neteisingos GPM dalybos, bet ir jo pirmtako A.Zuoko primesti nuostolingi projektai. Naujasis meras staigiai nutraukė virkštelę, kuri prie miesto biudžeto buvo pririšusi nacionalinę oro linijų kompaniją „Air Lituanica“.
Buvo pakeistas A.Zuoko laikais sukurtos viešosios įstaigos „Start Vilnius“ vadovas, panaikinta savivaldybės taksi paslaugų įmonė „Vilnius veža“.
Nutraukta A.Zuoko laikais sudaryta, bt taip ir neįsigaliojusi sutartis su italų firma “Gemmo“, kuri per dvejus metus turėjo atnaujinti gatvių apšvietimą, senas natrio lempas pakeisti LED šviestuvais, investuoti 108 mln. litų (31,3 mln. eurų), 18 metų valdyti ir prižiūrėti. Skaičiuojama, jog bendra sutarties vertė siektų 339,18 mln. litų (apie 98 mln. eurų). Formalus pretekstas nutraukti sutartį buvo tai, kad italų koncesininkai laiku nepateikė bankų, kurie būtų finansavę projektą, sąrašo.
Dabar šviečiančių 44 tūkst. sostinės šviestuvų paskutinį kartą buvo atnaujinti 1997–2000 metais. Miesto gatvių apšvietimo įrenginių nusidėvėjimas viršija 89,5 proc.
Tačiau dabartinė Vilniaus valdžia linkusi manyti, kad senoji apšvietimo sistema dar gali tarnauti 3 metus, o vėliau ir pats miestas pajėgus bus atnaujinti gatvių apšvietimą.
Ką gi metai praėjo. Sostinės gatvės neužtemo. Bet ir nepašviesėjo.
Praėjusių metų vasarą R.Šimašius nukirto Gordijaus mazgą: nukėlė sovietmetį menančias skulptūras ant Žaliojo tilto, dėl kurių likimo nesiliovė ginčai nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo laikų. 2015 liepos 26-osios naktį skulptūros buvo nukeltos nuo tilto ir išvežtos į sostinės komunalinio ūkio „Grinda“ kiemą. Jos ir tebeguli ten, šių metų pradžioje netekusios kultūros vertybių apsaugos.
Didžiųjų projektų dalia – laukti
Apžvalgininkai pripažįsta, kad bent vieną iš sostinę kamavusių bėdų pavyko pašalinti – jei ne visam, tai nors laikinai. Kaip ir buvo žadėjęs prieš rinkimus, R.Šimašius pakeitė nepasiteisinusią elektroninės registracijos į perpildytus vaikų darželius tvarką.
Vaikai į darželius registruojami bendroje eilėje nuo gimimo. Tėvams, vedantiems vaikus į privačius darželius, skirta 100 eurų parama (krepšelis). Tiesa, R.Šimašiui teko aiškintis, ar ši tvarka nebuvo įvesta, atsižvelgiant į privačių darželių savininkės, konservatorių lyderio Gabrieliaus Landsbergio žmonos Austėjos, interesus.
„Žengtas teisingas žingsnis, problema sumažėjo, bet nebuvo išspręsta iki galo, ji užprogramuota atsinaujinti“, – taip R.Šimašiaus pasiekimus darželių srityje įvertino politologas T.Janeliūnas.
Šiais metais savivaldybė ėmėsi darbų pritaikyti patalpas ikimokyklinio ugdymo įstaigoms dviejose senos statybos patalpose.
Akiai matomų poslinkių, vykdant didžiuosius projektus, kol kas nematyti. Perimdamas miesto vairą R.Šimašius žadėjo nepavyduliauti savo pirmtakui A.Zuokui ir pakviesti jį perkirpti juostelės į pabaigtuves tų darbų, kurie buvo pradėti ankstesnės kadencijos laikais. Jis žadėjo nenutraukti A.Zuoko komandos pradėtų Vilniui naudingų projektų.
Bet per metus pamatyti buvusį ir dabartinį merą kartu perkerpantį juosteles neteko, nes nebuvo ir tokių pabaigtuvių. Anksčiau planuotas naujų oranžinių dviračių terminalų (Antakalnyje, Saulėtekyje, Žirmūnuose) plėtros projektas nevystomas. Neaiškiam laikui atidėta Liepkalnio sporto ir pramogų centro statyba. Įgyvendinti šį projektą ketino pasaulinio garso architektas Danielis Libeskindas. Atsirado gaišaties ir dėl daugiafunkcinio (įvairios paskirties) sporto ir sveikatingumo komplekso ant Šeškinės kalvos projektų.
R.Šimašius prieš dvi savaites optimistiškai kalbėjo, kad Vakarinio aplinkkelio statyba gali būti baigta pirma laiko: šių metų gruodį, ne kitų metų kovą, kaip numatyta grafike.
Tačiau aplinkkelio tiesėjai, Kauno įmonė „Kauno tiltai“, mero optimizmą atvėsino: vargu ar tai pavyks. Kauniečiai Vilniaus aplinkkelį tiesia už savo lėšas, bet jos senka, o sostinės savivaldybė dar nesumokėjo nė euro.
Ar tai reiškia, kad į Vilnių grįžo sąstingis, kaip tais laikais, kai sostinei vadovavo į naujoves skeptiškai žiūrėjęs meras Juozas Imbrasas? Ne. Jei vieni anksčiau pradėti darbai sulėtėjo, kiti tęsiasi. Atsiranda ir naujų projektų: pavyzdžiui, neseniai pradėta 10 miljonų eurų vertės logistikos centro Metelių gatvėje statyba. R.Šimašiaus oponentų gąsdinimai, kad užsienio investuotojai nusigręš nuo Vilniaus, nepasitvirtino. Bent jau ko kas. R.Šimašiaus komandai pastaruoju metu pavyko atremti skandalingomis aplinkybėmis Vilniaus mechaninės biologinės atliekų perdirbimo gamyklos konkursą laimėjusios įmonės „Energesman“ bandymus perkelti gamyklos naudojimo kaštus ant vilniečių pečių. Gerai žinia: atliekų išvežimas sostinės gyventojams nebrangs. Irgi – kol kas.
Vadovai – vis tiek iš saviškių rato? Tapęs meru R.Šimašius pažadėjo miesto administraciją formuoti ne pagal politinius kriterijus, o skirti partijoms nepriklausančius kompetentingus specialistus. Pirmasis žingsnis žengtas – administracijos direktore paskirta jokiai partijai nepriklausanti bankininkė Alma Vaitkunskienė.
Naujasis meras užsimojo padaryti revoliucinę pertvarką savivaldybės įmonėse, kurios tradiciškai buvo paskirstytos politikų įtakos sritims ir virtusioms partijų šėryklomis. Valdybų vadovams mokami dideli atlyginimai, perkami prabangūs automobiliai mainais į politinį lojalumą. Per metus buvo atleisti daugelio savivaldybės įmonių: „Vilniaus vandenų“, Vilniaus viešojo transporto, Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC), „Susisiekimo paslaugų“, Vilniaus gatvių apšvietimo įmonės vadovai. Vis dėlto perkratant savivaldybės įmonės protekcionizmo neišvengta, jei tik apskritai politikoje, ypač savivaldos lygiu, įmanoma išvengti.
Paaiškėjo, kad naujas savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ vadovas Tadas Balsevičius ir naujas Vilniaus gatvių apšvietimo elektros tinklų direktorius Sigitas Mocevičius anksčiau dirbo banke „Citadele“, kuriam tuomet vadovavo dabartinė savivaldybės administracijos direktorė A.Vaitkunskienė. Iš savivaldybių rinkimus prapylusios Darbo partijos buvo atimta politikų ypač geidžiama VAATC, jos direktoriumi paskirtas Liberalų sąjūdžio atstovas Tomas Vaitkevičius, anksčiau ėjęs viceministro pareigas anksčiau R.Šimašiaus vadovautoje Teisingumo ministerijoje. Pastaruoju metu užkulisinės intrigos užvirė dėl ilgamečio „Grindos“ įmonės vadovo Algimanto Vilūno įpėdinio. „Grindos“ darbo kokybe R.Šimašius nepasitenkinimą reiškė jau nuo žiemos, ypač kritikavęs šią įmonę per socialinius tinklus. Ne tik dėl prastos gatvių priežiūros.
A.Vilūnas kritikuotas ir už tai, kad įmonei pirko bangius automobilius, vienu jų pats važinėjo. Buvo aiškiai matyti, jog A.Vilūnas ilgai neišsilaikys, pagaliau „Grindos“ vadovas nė nesistengė. Pakankamai prisidirektoriavęs nuo 1993 metų, jis savo viršininkui nebijojo draskyti akių. Pavyzdžiui, atvirai pareiškė, kad R.Šimašius mala niekus, pliekdamas „Grindą“ per socialinius tinklus. A.Vilūnas atleistas iš pareigų šių metų kovą, „Grindos“ direktoriaus pareigoms užimti paskelbtas konkursas. Tačiau sostinės savivaldybėje atkakliai sklinda kalbos, jog į šį postą liberalai trūks plyš bandys prastumti savo partijos atstovę – anksčiau įsivėlusią į skandalą, kuris buvo pasiekęs net teismo salę. „Keisti atsakingas pareigas einančius darbuotojus savaime nėra blogai. Kiekvienas naujas vadovas formuoja savo kadrų politiką, renkasi patikimus žmones. Svarbu, koks rezultatas. R.Šimašius aiškino, kad keičia savivaldybės įmonių vadovus, nes nori pokyčių. Bet tų pokyčių kol kas nematyti“, – pastebėjo viešųjų ryšių bendrovės „Idea prima“ vadovas Paulius Tamulionis.
Ribotas pasitikėjimo kreditas
Viešųjų ryšių specialistas gana kritiškai įvertino pirmuosius naujojo mero metus prie sostinės vairo. Anot specialisto, R.Šimašius per lengvai švaistosi pažadais, imasi skubotų sprendimų ir svarbių darbų nepadaro iki galo, tenkinasi išoriniais efektais
Prieš metus, artėjant R.Šimašiaus inauguracijai prie Baltojo tilto, balandžio 22 dieną, P.Tamulionis gana optimistiškai manė apie teigiamus poslinkius sostinėje, pasikeitus merams.
Viešųjų ryšių ekspertas aiškino, kodėl vilniečiai po 12 metų pasirinko ne A.Zuoką, o R.Šimašių:
„R.Šimašius, kaip ir A.Zuokas, – liberalas, atviras naujovėms. Gana žinomas viešojoje erdvėje kaip buvęs ministras, Seimo narys. Bet kaip sostinės meras jis – naujas veidas. O svarbiausia – nesusijęs su skandalais, prieštaringais ryšiais. Vilniečiai jį pasirinko kaip geresnį A.Zuoko variantą. R.Šimašius rinkėjų akyse buvo švelnesnis, demokratiškesnis, atviresnis ir įtampos dar neišsekintas A.Zuokas.“
Po metų P.Tamulionio nuomonė apie naujojo mero valdymą pradėjo keistis ne į gerąją pusę.
„R.Šimašiaus stilių geriausiai atspindi geltonųjų sankryžų atvejis. Prie plačių ir judrių sankryžų buvo sužymėti geltoni kvadratai, siekiant sumažinti spūstis, užkirsti kelią avarijoms. Meras ir jo aplinka labai daug kalbėjo apie tuos kvadratus, gyrėsi. Bet geltonosios linijos nusitrynė. Spūsčių nesumažėjo, apskritai toliau nebuvo žengti žingsniai gerinti eismą sostinėje. Padaryti kažką greitai, paviršutiniškai, pasiekti trumpalaikį efektą ir mesti pradėtus darbus – per metus tokia naujosios valdžios tendencija išryškėjo. Ryškų pokyčių, kurių vilniečiai laukė iš naujos sostinės valdžios, nematyti“, – teigė P.Tamulionis.
Jo nuomone, tik kalbomis baigėsi R.Šimašiaus pažadai pagerinti viešojo transporto kokybę, eismo sąlygas sostinės gatvėse.
„A.Zuokas, jei užsibrėždavo tikslą, tai ir siekdavo jo užsispyręs, kiek įmanoma iki galo. Pavyzdžiui, pradėjo viešojo transporto pertvarką, paleido į gatves greituosius autobusus. O jei kažko nepadarydavo, tai nors suteikdavo viltį. Tarkime, A.Zuokas nespėjo pastatyti naujų dviračių terminalų, bet ėmėsi projekto juos kurti, jau baigiantis savo kadencijai. O R.Šimašius net nesuteikia konkrečių vilčių, kada realiai bus nutiesti nauji dviračių takai, pastatyti nauji terminalai. Gali būti, kad vilniečiai ima nusivilti meru, kuriuo iš pradžių labai džiaugėsi. Žinoma, pirmais metais sugaišta daug laiko valant dirvą naujai politikai, keičiant kadrus. Tačiau jei tokie mažai vaisingi bus ir kiti R.Šimašiaus metai, pasitikėjimo kreditas juo vilniečių akyse ištirps“, – perspėjantį signalą pirmajam tiesiogiai išrinktam sostinės merui pasiuntė viešųjų ryšių ekspertas P.Tamulionis.
Politologas T.Janeliūnas pirmuosius naujojo mero metus vertino atlaidžiau ir su didesne viltimi.
„Ryškesnių darbų iš tiesų trūksta. Tačiau gerai nors viena – R.Šimašius atviras dialogui su vilniečiais, matyti noras kažką keisti, veikti naujai“, – sakė mokslininkas.
