Paramos norėtų iki 2019-ųjų
„Kai radau voką su VMI adresu, pagalvojau, kad tai apklausa apie pajamų deklaravimo sistemos veikimą, ir nustebau, kodėl ją vykdo nesibaigus deklaravimui, bet kai iš voko ištraukiau vienos iš partijų reklamą, o tiksliau, raginimą aukoti jiems 1 proc. pajamų mokesčio. Šokiravo ir tai, kad paramą reiktų skirti ne tik šiemet, bet iki pat 2019 metų“,– pasakojo Vanda ir patikslino, kad jos ir jos kaimynų pašto dėžutėse atsiradusiuose neužklijuotuose vokuose buvo deklaravimo lapai, kurie užpildomi apsisprendus skirti 1 proc. paramos kuriai nors partijai.
Ponia Vanda tikino neužkibusi ant politikų gudriai mesto kabliuko, bet neabejojo, kad patikėjusių, jog skirti paramą „privalu“, tikrai atsiras: „Žmonės, pamatę ant voko valstybinės institucijos adresą, gali visai pamiršti tą aplinkybę, kad pinigus renka politinė partiją, ir pagalvoti, kad jų paramos lėšos tiesiog surenkamos į biudžetą ir paskirstomos kokiems nors svarbiems tikslams“, – kalbėjo ji.
VMI tokių laiškų nesiunčia
Valstybinės mokesčių inspekcijos Komunikacijos vadovas Darius Buta, išgirdęs istoriją apie laišką vilnietės pašto dėžutėje, nė kiek nenustebo ir šyptelėjo, kad kartojasi ta pati situacija, kaip kad buvo prieš metus.
„Tai „Tėvynės sąjungos“ rinkodaros priemonės. VMI neatlieka monitoringo politinių partijų ar organizacijų, kaip jos reklamuojasi bandydamos gauti gyventojų paramos 1 proc. Pasitelkiamos pačios įvairiausios reklaminės priemonės – nuo socialinių tinklų, elektroninių laiškų, net gatvėse tam tikros organizacijos kviečia paremti vieną ar kitą iniciatyvą“, – sakė D.Buta.
Tokios reklamos priemonės, anot VMI atstovo, yra galimos ir veikiausiai kur kas etiškesnės nei mokyklose per prievartą dalijami paramos prašymai, kuriuose galimai atskleidžiami vaikų tėvų duomenys. „Vėliau tokie prašymai surenkami ir dedami į vokus, o jei tėvai tokio prašymo nepildo, tai grasinama tam tikromis sankcijomis“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad jei neprasilenkiama su etika ir nepažeidžiami duomenų apsaugos teisės aktai, tai kiekvienos organizacijos reikalas, kaip ji rinks paramą.
Aplinkybė, kad ant vilnietės gauto voko užrašytas adresas Druskininkuose, turi labai paprastą paaiškinimą: „Druskininkuose jau labai seniai veikia deklaracijų tvarkymo centras ir ten apdorojamos visos popierinės deklaracijos ir prašymai. VMI visuomet perspėja, kad jei siunčiate laišką, siųskite jį į Druskininkus, kad visi taupytume valstybės lėšas.“
Apie tai, kad skaitytojai tokio laiško gavimas pasirodė kaip VMI reikalavimas nedelsiant paremti šią partiją, D.Buta sakė: „Mokesčių inspekcija visiškai nesikiša į paramos prašymų reklamą. VMI tokių laiškų niekam į dėžutes nemeta, tad jei partijos toks raginimas sukėlė blogų emocijų, tai pati partija ir turėtų pasiaiškinti.“
Tikina, kad skundų nebuvo
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vykdomosios sekretorės pavaduotoja Paulė Kuzmickienė tikino, kad skundų dėl gyventojams į pašto dėžutes mėtomų laiškų niekada nesulaukta.
„Nuo 2012 metų gana aktyviai agituojama 1 proc. pajamų mokesčio skirti mūsų partijai. Tokį skundą girdžiu pirmą kartą, bet tokios prievolės tikrai nėra. Juo labiau, kad labai aiškiai pateikta visa reikiama informacija“, – teigė partijos atstovė ir pridūrė, kad minėta informacija buvo platinama ne tik laiškais į pašto dėžutės, bet ir spaudoje, internete.
P.Kuzmickienė teigė, kad adreso ant voko užrašymas ir voko atgalinio siuntimo apmokėjimas tėra palengvinimas, o pats žmogus priima sprendimą, ar nori pasinaudoti galimybe. Tokie laiškai, pašnekovės teigimu, turėtų pasiekti didžiąją dalį Vilniaus gyventojų.
„Liberalų sąjūdis dalija arbatos pakelius, ant kurių yra kvietimas paskirsti 1 proc. pajamų mokesčio būtent jų partijai“, – sakė pašnekovė, paklausta, ar politiniai oponentai siunčia panašius laiškus gyventojams.
Z.Vaigauskas: „Laiško gavėjas šiek tiek klaidinamas“
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkui Zenonui Vaigauskui ši situacija priminė atvejus, kai rinkėjai gaudavo lankstinukų, labai panašių į rinkimų biuletenius, kuriuose būdavo pažymėta kandidato pavardė.
„Žmogui reiktų paaiškinti, kad tai tik prašymas, bet kokia reklama turi būti aiški. Esame gavę daug skundų dėl reklamos, kai platinami į biuletenius panašūs lankstinukai, kuriuose pažymėta, kaip balsuoti. Rinkėjai skundžiasi, kad jiems daromas spaudimas“, – sakė jis.
„Tai viena iš reklamos formų, bet truputį klaidinanti. Žinoma, tai ne rinkimų reklama, tad veikiausiai apie laišką pranešusi moteris turėtų kreiptis į Vartotojų teisų apsaugos tarnybą. Vartotojas šiek tiek klaidinamas dar ir dėl to, kad VMI neretai pati laiškais praneša apie tai, kad asmuo kam nors pervedė 1 proc. paramos“, – kalbėjo Z.Vaigauskas ir pridūrė, kad yra pasitaikę net paramos formų klastojimo atvejų, kai žmonės, paskyrę pinigų vienai mokyklai, vėliau sužinojo, kad jie nukeliavo vienai politinei partijai.
Rinkėjai dosniausi – LLRA ir liberalams
Pernai lietuviai įvairioms labdaros organizacijoms ir fondams bei politinėms partijoms pinigines atvėrė kur kas dosniau nei ankstesniais metais. VMI duomenimis, gyventojai paramą gaunančioms organizacijoms ir politinėms partijoms skyrė per 7 mln. litų (2,1 mln. eurų) daugiau paramos nei užpernai.
Daugiausia gyventojų paramos pernai sulaukė Lietuvos kariuomenė (953 tūkst. 624,65 lito), taip pat neabejingi lietuviai buvo labdaros ir paramos fondo „Bėdų turgus“ prašymui aukoti (paaukota 547 tūkst. 199,66 lito), o trečiąją vietą pagal gyventojų skirtą paramą užima beglobiais gyvūnais besirūpinanti viešoji įstaiga „Lesė“.
Gyventojai noriai savo paramą dalijo ir partijoms. Tiesa, jų paramos gavėjų dešimtukas jau porą metų nekinta, mat daugiausia rinkėjų malonės sulaukia didžiosios politinės jėgos.
Daugiausia rinkėjų paramos 2015-aisiais sulaukė Lietuvos liberalų sąjūdis, kuriam skirta 725 tūkst. 379,47 lito, o 2014-aisiais pirmąja vieta galėjo džiaugtis Lietuvos socialdemokratų partija, gavusi 610 tūkst. 714 litų paramos. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) jau dvejus metus yra ketvirtoje dešimtuko pozicijoje. Pernai jai paramą skyrė 11 tūkst. 207 asmenys ir ji sudarė 287 tūkst. 643,03 lito, o 2014-aisiais – 10 tūkst. 726 rėmėjai skyrė 265 tūkst. 950 litų.
