Visuomenės nuomonės tyrimai rodo, kad žmonės kol kas nenusivylė pačia galimybe rinkti merus tiesiogiai, nors konkretūs savivaldybių vadovai vertinami prieštaringai. Tiesa, dviejų didžiausių šalies miestų – Vilniaus ir Kauno – merų reitingai tebėra aukšti. Jais pasitiki per 70 proc. žmonių.
Per metus pasitikėjimas savivalda išaugo maždaug 3 proc. ir, „Vilmorus“ apklausos duomenimis, viršijo 31 procentą.
Tiesa, pernai spalį savivaldybių reitingai buvo pakilę dar labiau – iki rekordinių 35,2 proc. aukštumų, bet vėliau smuktelėjo, o dabar vėl pamažu atsigauna.
Matyt, šiuos svyravimus nulėmė skandalai, susiję su kai kurių savivaldybių vadovais, – su Druskininkų meru R.Malinausku siejamo vadinamojo Vijūnėlės dvaro istorija, kaltinimai Lazdijų merui A.Margeliui dėl neskaidrių viešųjų pirkimų, Raseinių tarybos mėginimai atstatydinti merą A.Gricių.
Kai merus rinkdavo savivaldybių tarybos, per kadenciją paprastai įvykdavo net keli perversmai. Būdavo, kad jau per pirmuosius metus vienos kitos savivaldybės vadovas netekdavo posto.
A.Gricius – pirmasis tiesiogiai išrinktas ir kol kas vienintelis meras, kurį nori pašalinti savivaldybės taryba, apkaltinusi jį priesaikos sulaužymu ir pareigų nevykdymu.
Tai patvirtina iš anksto prognozuotus naujos rinkimų tvarkos paskatintus konfliktus ir kartu rodo merų galimybes priešintis savivaldybės tarybos valiai.
Kuo nusidėjo Raseinių meras? Susidariusi situacija niekuo nesiskiria nuo ankstesnių atvejų, išskyrus tai, kad meras išrinktas tiesiogiai ir jam nuversti dabar nepakanka savivaldybės tarybos valios – būtinas teismo sprendimas.
Raseiniuose pasikeitė valdančioji dauguma – pasitraukus socialdemokratams susibūrė nauja koalicija, kurioje neliko vietos A.Griciaus atstovaujamai Darbo partijai. Anksčiau toks interesų susidūrimas būdavo sprendžiamas labai paprastai – taryba atleisdavo merą ir persiskirstydavo vietos valdžios postus.
Šįkart tarybai mero nuodėmes teko pakylėti iki konstitucinio lygio – nutarta, kad jis sulaužė priesaiką, pažeidė įstatymus, nes esą vienašališkai priima sprendimus.
Konkrečiai meras kaltinamas, kad atsisakė į tarybos posėdžio darbotvarkę įtraukti naujos valdančiosios daugumos pasiūlytus klausimus, delsė pasirašyti jos priimtą nutarimą atleisti savivaldybės administracijos direktorių.
Ar šių argumentų pakaks Vyriausiajam administraciniam teismui (VAT) pripažinti, kad Raseinių meras iš tiesų nusipelnė pašalinimo iš posto? Jei sprendimas būtų teigiamas, savivaldybės tarybai reikėtų trijų penktadalių balsų daugumos, kad meras būtų atstatydintas.
Vadinasi, VAT sprendimas bus labai svarbus precedentas. Jei patvirtins, kad Raseinių savivaldybės taryba pagrįstai kaltina merą, gali būti atverta Pandoros skrynia – panašių mėginimų pasipiltų ir daugiau.
Bet jei atsakymas būtų neigiamas, tai reikštų, kad kol meras aiškiai nenusikalto, iš posto jo niekam nepavyks išversti.
Kita vertus, jei perversmas nepavyks, kyla klausimas, kaip ateityje galės drauge dirbti Raseinių meras ir savivaldybės taryba. Aišku, kad darnaus darbo nėra ko tikėtis. Būtent tai spėjo tiesioginių merų rinkimų sistemos kritikai.
Matomas ir priešingas tiesioginių rinkimų efektas. Kai mero komanda dominuoja ir savivaldybės taryboje, jis iš tiesų gali valdyti vienvaldiškai ir jaustis nepriklausomas net ir nuo savo partijos.
Tokia padėtis susiklostė Druskininkuose, iš dalies ir Lazdijų rajone. Kai siekdami neutralizuoti galimą neigiamą vadinamojo Vijūnėlės dvaro skandalo įtaką Seimo rinkimams socialdemokratai pasiūlė Druskininkų merui R.Malinauskui stabdyti narystę partijoje, sulaukė smarkaus atkirčio – pasitraukė ne tiktai jis, bet ir kone visas vietos skyrius.
Žinant, kaip tvirtai šį kurortą kontroliuoja R.Malinauskas ir jam artimi asmenys, socialdemokratams čia sunku tikėtis sėkmės per Seimo rinkimus, jei iki tol jie nesusitaikys su meru.
Kai konservatoriai pasiūlė sustabdyti narystę partijoje neskaidriais viešaisiais pirkimais įtariamam Lazdijų merui A.Margeliui, kuris, beje, užtarė kolegą socialdemokratą R.Malinauską, neatmestina, kad panašus scenarijus gali pasikartoti ir šioje savivaldybėje.
Jei A.Margelis trenktų durimis, kaip anksčiau R.Malinauskas, ko gero, smarkiai aptrupėtų ir 400 narių turintis Lazdijų rajono konservatorių skyrius.
Tokias solidarumo su meru nuotaikas skatina tai, kad jis išrinktas tiesiogiai ir partijos vadovybė nepajėgi jo paaukoti kaip pėstininko šachmatų lentoje.
Tai silpnina partijų įtaką, bet dar sunku pasakyti, kaip tiesioginių merų rinkimų tvarka atsilieps politiniam gyvenimui ateityje.
Žinoma, svarbiausia, kad savivaldybės dirbtų efektyviai, o ne skendėtų rietenose. Per pirmuosius metus žmonės, regis, dar nenusivylė vietos valdžia. Kiti savivaldos rinkimai, ko gero, jau parodys, ar tiesiogiai išrinkti merai pateisino visuomenės lūkesčius.
