Prieš kelias dienas iš Belgijos atvykusi moteris vaikštinėjo po gimtąsias vietas ir užklydo į Migdoliškių kaimą. Prieš 15 metų šiame kaime nebeliko gyventojų.
Vaikštinėdama po laukymę moteriškė pakilo į vidury dirbamos žemės esančią kalvelę. Ten ji ir išvydo ant žemės besimėtančius žmonių kaulus.
Biržų rajono Architektūros ir urbanistikos skyriaus vyriausiasis specialistas Dalius Mikelionis su archeologu Karoliu Duderiu nuvažiavo apžiūrėti radavietės.
Jokių įkapių jie neaptiko, tik tarp laukinių erškėčių pastebėjo į žemę susmegusio akmeninio paminklo dalį. Iš išvaizdos buvo galima spėti, kad jam per 100 metų.
Paaiškėjo, kad tai seniai neveikiančios kaimo kapinaitės.
Seniai palaidotų žmonių palaikus ištampė kalvelėje apsigyvenusios lapės. Šioje vietoje gyvūnai išsirausė urvus.
Sąlygos laukiniams žvėrims veistis šioje vietovėje geros. Aplink – dirbamos žemės, o smėlingoje kalvoje sausa ir patogu rausti urvus. Vos už kilometro prasideda Biržų giria.
Jau beveik šimtą metų kapinaitės apleistos. Po prieškariu vykusios žemės reformos kaimai ištuštėjo ir senos kapinės ėmė nykti.
Manoma, kad paskutinį kartą čia buvo laidota XIX amžiaus pabaigoje–XX pradžioje.
Sunykusios kapinaitės prieš 21 metus buvo išbrauktos iš visų registrų.
Parovėjos seniūnė Gailutė Tamulėnienė sakė žinanti apie senas neveikiančias kapinaites.
Seniūnija kas vasarą atsiunčia žmonių nušienauti žolės, tačiau neišmano, ką daryti su čia apsigyvenusiais žvėrimis.
Seniūnė sakė, kad ir anksčiau būdavo aptinkama žvėrių išraustų žmonių kaulų. Juos darbuotojai vėl palaidodavo kapinių teritorijoje.
D.Mikelionis sakė, kad su medžiotojais mėgins išnaikinti plėšrius žvėrelius. Parovėjos seniūnijai liks tik užpilti žemėmis lapių urvus.
