Seime surengtoje spaudos konferencijoje, simboliniu pavadinimu „Černobylio žaizdos šiandien“, dalyviai negailėjo aštrios kritikos valdžiai, už tai, kad ši apleido prieš 30 metų baisios katastrofos padarinių vietoje dirbusius lietuvius.
Valdininkai laikosi stručio taktikos
Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) frakcijos narė, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narė Orinta Leiputė konferencijoje kalbėjo: „Kitą savaitę minime liūdną sukaktį – 30 metų po Černobylio atominės katastrofos. Tokios grėsmės globaliame pasaulyje kyla nuolat, tad neturime pamiršti žmonių, kurie tuo metu likvidavo šios avarijos padarinius, aukojosi ne tik dėl visos Europos, bet ir dėl viso pasaulio.“
Buvęs judėjimo „Černobylis“ pirmininkas Gediminas Jančiauskas teigė, kad pasaulis kasmet prisimena atominės elektrinės katastrofos padarytą žalą, bet Lietuvoje į šį klausimas niekas nenori gilintis. „Jungtinių Tautų organizacijos ekspertai akcentuoja sveikatai patirtą žalą, bet mūsų ministerijų klerkai nekreipia į tai jokio dėmesio – sugriauta ne tik socialinė sistema, bet ir uždarytas Černobyliečių sveikatos centras. Toks centras Latvijoje sėkmingai veikia. Dešimtys latvių medikų sėkmingai stažavosi Japonijoje.“
G.Jančiauskas pasakojo, kad Japonijoje kasmet nukentėję žmonės privalo apsilankyti pas specialistus, atliekami onkologiniai tyrimai, kreipiamas dėmesys į vaikų ir anūkų sveikatą, bet Lietuvoje tai niekam nesvarbu.
Lietuvoje neliko ne tik centro, bet ir sveikatos patikrinimų, anot G.Jančiausko, ministerijos klerkai laikosi stručio taktikos, o apie socialines garantijas taip pat neverta kalbėti
„Ministerijose dirba labai kūrybingi žmonės, kas kartą tenka įrodinėti valstybėms institucijoms, kas iš tiesų esame ir tai jau tampa absurdo teatru“, – kalbėjo jis ir pacitavo kelias ištraukas iš valstybės teisės aktų, kurios savo esme prieštaravo viena kitai. Skirtinguose dokumentuose esantys skirtingi černobyliečių statuso apibrėžimai sukuria aibę problemų, kai žmogus nori pasinaudoti socialinėmis ar sveikatos apsaugos paslaugomis.
G.Jančiausko nuomonei pritarė ir laikraščio „Černobylietis“ redaktorius Kęstutis Kazlauskas: „Jau penkti metai, kai žadama, kad viešuoju transportu černobyliečiai galės naudotis nemokamai. Iš R.Šalaševičiūtės ir premjero gauti atsakymai yra nesąmonių rinkinys.
Nereikia manyti, kad niekas kitas, be mūsų pačių, nesidomi mūsų problemomis. Tai netiesa – pasaulio šalys žino, kas vyksta. Kitose šalyse net vaikai, gimę černobyliečių šeimose, laikomi černobyliečiais, o mūsų šalyje skatinama važiuoti į Angliją.“
Anot jo, politikai labai daug žada, bet realių darbų nematyti.
Moka 1276 valstybines pensijas
Sveikatos apsaugos viceministras Valentinas Gavrilovas atsakydamas į išdėstytą kritiką pripažino, kad sveikatos sistemoje esama tam tikrų problemų, dėl kurių ne visuomet viskas vyksta sklandžiai.
„Kalbant apie garantijas – sveikatos draudimas galioja visiems černobyliečiams, yra tam tikra reabilitacijos galimybė. Esame pasiruošę aptarti visus klausimus ir ieškoti problemų sprendimo“, – sakė jis.
Konferencijoje dalyvavęs socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algimantas Šešelgis tikino, kad valstybės mokamos išmokos katastrofos vietoje dirbusiems žmonėms ir jų šeimoms artimiausiu metu nesikeis: „Ministerijos duomenimis, šiuo metu mokamos 1276 valstybinės pensijos. Jų dydis priklauso nuo netekto darbingumo. Jos mokamos kartu sus socialinio draudimo pensijomis. Ministerija išmoka ir vienkartines kompensacijas – 800–2000 eurų bei mirties atveju nuo ligos, susijusios su Černobyliu, šeimai mokama 4171 euro kompensacija.“
Ministro teigimu, valstybinės pensijos mokamos ir Černobylio avarijos likviduotojų našlėms bei našlaičiams: jas gauna 138 našlės ir 17 našlaičių.
