Naujasis Muitinės departamento vadovas Arūnas Adomėnas nepraleido progos pasidžiaugti, kad pernai sulaikyta kontrabandos ir neteisėtai gabentų prekių, kurių vertė – beveik 30 mln. eurų.
Anot A.Adomėno, mažiau kontrabandos sulaikoma Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, nes ten įrengtos rentgeno kontrolės sistemos, pagelbėjančios muitininkams greitai aptikti gabenamus nelegalius krovinius.
Tačiau muitininkų vadas nutylėjo, kad ši įranga veikia su pertrūkiais.
Antai šiais metais iš rikiuotės buvo ilgam išėjusios ir Medininkuose, ir Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkte įrengtos sistemos.
Įrangos priežiūrai skirtas lėšas Muitinės departamentas esą taupo. Bet toks šykštumas kelia įtarimų: kas gali paneigti, kad silpnųjų kovos su kontrabanda vietų nesužino nelegalaus verslo šulai?
Po prastovų – laimikis
Muitinės departamentas „Lietuvos rytui“ patvirtino, kad šiais metais Kenos geležinkelio pasienio kontrolės punkte esanti rentgeno kontrolės sistema neveikė 22 dienas.
Gedimą pašalino įmonė „Inta“, kuri pernai šią sistemą prižiūrėjo nuolat. Bet Muitinės departamentas kažkodėl nusprendė, kad šiemet tokių paslaugų nereikia.
Galbūt dėl to daugiau kaip mėnesį šiemet buvo šalinamas ir nedidelis rentgeno kontrolės sistemos gedimas Medininkų kelio poste.
Įdomus sutapimas: tą pačią dieną, kai sistema vėl pradėjo veikti, šiame poste buvo sulaikyta 217 tūkst. eurų vertės cigarečių kontrabanda.
Maždaug tiek Muitinės departamentui būtų atsiėjusi Medininkuose ir Kenoje esančių rentgeno sistemų priežiūra per metus.
Išgąsdino didelės kainos
Bet pernai pasibaigus su „Inta“ galiojusioms sutartims sistema pusmečiui buvo palikta be jokios priežiūros, o departamentas tik šį sausį paskelbė tarptautinį techninės priežiūros viešąjį pirkimą.
Sistemų priežiūros paslaugas ketinta pirkti nuo liepos mėnesio, tačiau pirkimas įstrigo, nes jame panoro dalyvauti tik viena įmonė – ta pati „Inta“.
Muitinės departamento atstovų teigimu, šios bendrovės pasiūlymas buvo atmestas dėl pernelyg didelės kainos. Pavyzdžiui, už Kenos rentgeno sistemos techninę priežiūrą ji užsiprašė dvigubai didesnės sumos nei pernai.
„Nors skelbiami tarptautiniai pirkimai dėl teisės aktais reglamentuotos rentgenų techninės priežiūros, konkursuose dalyvauja tik viena įmonė.
Žinodama savo išskirtinę teisę prižiūrėti Lietuvos muitinės naudojamus rentgenus „Inta“ kiekvienais metais kelia darbų kainas“, – „Lietuvos rytui“ skundėsi Muitinės departamento pareigūnai.
Priekaištus atmetė
Tačiau bendrovės „Inta“ vadovui Vytautui Vitkauskui muitininkų žeriami argumentai kėlė nuostabą: „Paslaugos brangsta dėl to, kad sistema kiekvienais metais sensta. Bet priežiūros kaina, kaip įprasta tarptautinėje praktikoje, niekada neviršijo 10 procentų sistemos vertės.“
Įmonės direktoriaus pavaduotoja Kristina Ostrauskaitė atkreipė dėmesį, kad konkurse buvo reikalaujama pateikti pasiūlymą ne metams, bet kažkodėl trylikai mėnesių: „Todėl, pavyzdžiui, Kenos atveju mūsų pasiūlyta kaina siekė 163 tūkst. eurų.
Pernai šių sistemų priežiūra atsiėjo 113 tūkst. eurų.
Bet kiekvieną kartą, kai deramasi dėl naujų sutarčių, atsižvelgiama į departamento tam skiriamas lėšas.
Paprastai išsiverkiama ir susitariama dėl mažesnių sumų. Kol kas į tai mūsų partneriai Kinijoje žiūrėjo palankiai.“
Be to, ji pabrėžė, kad Muitinės departamentas išlaidas metams planuoja neskaičiuodamas pridėtinės vertės mokesčio. „Dėl to kiekvienais metais jam tų lėšų sistemoms prižiūrėti trūksta“, – sakė K.Ostrauskaitė.
K.Ostrauskaitė taip pat atkreipė dėmesį, kad pusmetį įranga buvo palikta be priežiūros: „Mes net nežinome, ką rasime, todėl departamentas pirmiausia turėtų sau priekaištauti dėl didesnių išlaidų.“
Verslininkas stebėjosi
„Mes prižiūrime šešias iš devynių muitininkų turimų rentgeno kontrolės sistemų. Bet jas pasirinko pats departamentas. Jeigu būtų pasirinktas kitas gamintojas, mes nepretenduotume į šių sistemų priežiūrą.
Juk, ko gero, būtų keista, jeigu „Schindler“ liftus prižiūrėtų kokie nors „Žiguli“ gamintojai“, – kalbėjo V.Vitkauskas, kurio vadovaujama bendrovė yra oficiali rentgeno sistemas įdiegusios Kinijos bendrovės „Nuctech“ atstovė Lietuvoje.
Verslininkas įsitikinęs, kad pusmetį be priežiūros įrangą palikęs Muitinės departamentas tiesiog bando laimėti laiko ir sutaupyti pinigų. Bet įmonės vadovas abejojo, ar tai pasiteisina.
Atsiranda nišų nusikaltėliams
Pasak „Intos“ vadovo, taupoma valstybės saugumo sąskaita, nes sugedus sistemoms atsiranda daugiau galimybių per sieną gabenti ne tiktai kontrabandines cigaretes ar narkotikus, bet ir pervežti vadinamuosius žaliuosius žmogeliukus.
V.Vitkauskas neatmetė, jog gali būti tyčia sukuriamos sąlygos, kad sistema būtų kuo ilgiau neeksploatuojama.
„Kai prieš keletą metų sugedo Lavoriškių pasienio kontrolės punkte esanti rentgeno kontrolės sistema, ten dirbantiems muitininkams pasisiūlė pagelbėti kolegos iš Medininkų. Tą dieną, kai įranga neturėjo veikti, jie sulaikė 16 mln. litų vertės narkotikų krovinį. Ar ne keistas sutapimas?“ – kalbėjo „Intos“ vadovas.
Verslininkas taip pat priminė, kad, pavyzdžiui, 2011–2013 metais Kenos geležinkelio pasienio kontrolės poste esanti įranga buvo prižiūrima taikant modelį „nuo gedimo iki gedimo“.
Dėl to ten esanti įranga vidutiniškai per metus neveikė 164 dienas.
„Kas galėtų paneigti, kad kontrabandininkai apie tai nežinojo? Juolab kad informacija apie gedimo šalinimo paslaugų pirkimą skelbiama viešai“, – įtarimais dalijosi V.Vitkauskas.
Kontrabandą aptinka ir kitaip
Bet Muitinės departamento direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas „Lietuvos rytui“ versijas dėl galimai tyčia streikuojančių sistemų vadino tik prielaidomis, kurios esą nebūtinai yra tikros.
„Tikimybė, kad neveikiant rentgeno kontrolės sistemoms gali padidėti „nepastebėtos“ kontrabandos srautai, labai menka.
Žinoma, kartais, kaip ir visa technika, jos genda.
Tuomet muitinė taiko kitus rizikos vertinimo ir muitinio tikrinimo metodus. Kontrabandiniai kroviniai sulaikomi net remontuojant sistemas.
Jau kelerius metus stambiausi kontrabandos atvejai nustatomi taikant Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytus metodus bei priemones, vykdant aktyvią analitinę veiklą“, – aiškino V.Paigozinas.
