Iš Vilniaus valdininkų susirašinėjimo: „Antanui – debilai“

Savivaldybės valdininkai išmoko į juos besikreipiantiems žmonėms į akis šypsotis, bet tarpusavyje kiek įkyresnius interesantus įvardija tiesiai šviesiai – debilais. Į šį toną pataiko ir kai kurie miesto politikai.

Vilniečių interesanto į savivaldybę siunčiami laiškai pavadinami keistais vardais.<br>D.Umbraso nuotr.
Vilniečių interesanto į savivaldybę siunčiami laiškai pavadinami keistais vardais.<br>D.Umbraso nuotr.
Vilniaus savivaldybėje platinama instrukcija, kaip bendrauti su klientais.
Vilniaus savivaldybėje platinama instrukcija, kaip bendrauti su klientais.
Daugiau nuotraukų (2)

Arūnas Dumalakas („Lietuvos rytas“)

Apr 24, 2016, 9:04 AM, atnaujinta May 27, 2017, 8:36 PM

Šią savaitę prasidėjus prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotai kampanijai „Už saugią Lietuvą“, kurios viena užduočių – kovoti su patyčiomis ir nekultūringu elgesiu, turėtų ypač suklusti sostinės valdininkai ir politikai.

Vilniečio interesanto į savivaldybę atsiųstą laišką padėti į vidinio susirašinėjimo bylą ir ją pavadinti žodžiu „debilas“, atrodo, yra įprasta praktika. Tai liudija „Sostinę“ pasiekę dokumentai.

Pavadino suprantamu žodžiu

Žirgo gatvėje gyvenantis vilnietis, savivaldybei atsiuntęs elektroninį laišką, gal pasielgė ir nelabai gražiai.

Kad juose aprašo nesutarimus su kaimynu, galima spręsti iš bjaurios laiško antraštės: „Dėl Sabaliausko debilumo“. Persiųsdama laišką savivaldybės vyriausioji specialistė Dalė Rimkevičienė tokią įžeidžią antraštę turėjo ištrinti. Tačiau laiškas lyg niekur nieko nukeliavo toliau.

Maža to, prisegtą dokumentą kažkuris valdininkų pavadino „Antanui debilai“. Kad visiems savivaldybės valdininkams būtų aišku ir suprantama.

Politikė žodžių neieško

Valdininkams tokį bendravimo toną užduoda ir miesto tarybos narė Aušra Maldeikienė.

Savivaldybės Finansų departamento direktoriaus pavaduotojas Algis Žvejis kreipėsi į Etikos komisiją – jo nuomone, A.Maldeikienė užgauliojo ir įžeidinėjo vieno poskyrio vedėją, nekart išsakė nepagarbias frazes apie Finansų departamento direktorių.

Vieno praėjusiais metais vykusio posėdžio stenograma liudija, kad A.Maldeikienė taip kalbėjo: „Ar jūs esate intelektualiai pajėgūs? Aš kreipiuosi čia gana abstrakčiai, nu, nes neaišku į ką, į kolegas, tarybos narius, nėra departamento direktoriaus. Ar jūs esate intelektualiai pajėgūs suvokti problemas?

Kaip jūs pateikiate klausimą ir kaip jūs, ponia, jį pristatėte, tai man atrodo, kad jūs nepajėgūs intelektualiai išspręsti.“ Vėliau politikė prisipažino ir apie save: „Nu moku aš balansus skaityti, nu nesu pati kvailiausia. Ir tai, kas yra mums pateikta dabar, yra taip vadinasi mokykloje. Jaunimo, kuris nemoka rusiškai, atsiprašau, jiems išversiu: otpiska, otviažis, dura. Vat tas žanras, vadinasi. Atrašinukas, aš tau parašiau, o tu pasikark.“

Kaip būtų baigęsis Etikos komisijos tyrimas, neaišku. Mat iš pradžių įsižeidę Finansų departamento atstovai vėliau nutarė su A.Maldeikiene taikytis.

Teisindamasis rodė žodyną

Vienintelis dėl savo žodžių nukentėjęs politikas – viešai Lietuvą iškeikęs tarybos narys Markas Adamas Haroldas.

Jis buvo pašalintas iš Liberalų sąjūdžio frakcijos.

M.A.Haroldas feisbuke pavartojo žodžių derinį – keiksmažodį su Lietuvos valstybės pavadinimu. Politikas mėgino teisintis griebęs Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto parengtą anglų kalbos definicijų žodyną, kuriame žodis „fuck“ vartojamas reikšti pyktį, nepasitenkinimą bei nustebimą, tačiau etikos sargai buvo neperkalbami.

Jie konstatavo, kad tarybos narys pažeidė ne vieną valstybės politikų elgesio principą, ir pareikalavo jo atsiprašyti.

Vasarį Vilniaus apygardos teismas nutartyje konstatavo: politikas, pavartojęs žodžių derinį-keiksmažodį su Lietuvos valstybės pavadinimu, šiurkščiai pažeidė politikui keliamus elgesio ir etikos reikalavimus.

Dėmesį skiria problemai

Savivaldybės Interesantų aptarnavimo skyriaus vedėjas Vitalijus Mosinas tvirtino, kad atkeliaujančiuose vilniečių elektroniniuose laiškuose, raštuose ar prašymuose necenzūrinių žodžių pasitaiko retai.

Kaip valdininkai reaguoja radę rašte kokį nors nepagarbų sakinį?

„Mums svarbiausia pateikto rašto turinys ir išdėstyta problema. Tokie gyventojų prašymai visada nagrinėjami atsakingų savivaldybės specialistų. Nekultūringų kreipimųsi neskaičiuojame, bet nekultūringi raštai vis dėlto išimtis, o ne norma“, – aiškino V.Mosinas.

Atsakymų buvo ir nepagarbių

Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto studentai ramina – ne tik Vilniaus, bet ir kitose savivaldybėse valdininkai ne taip jau dažnai prasilenkia su etika.

Jie atliko eksperimentą – išsiuntinėjo elektroninius laiškus su klausimais, atsakymus į kuriuos galėjo rasti bet kurios savivaldybės interneto puslapyje.

Tik penki atsakymai iš 42 gautų buvo įvertinti kaip nepagarbūs. Tiesa, nepagarbumo ženklų studentai nutarė viešai neskelbti, užsimindami, kad laiškuose pasisveikinimo trūkumas – ne vienintelė nuodėmė.

Nuobauda už „glušą“

Laimė, kad žodis „debilas“ buvo atsiradęs tik savivaldybės vidiniuose kompiuterių tinkluose. Kas kita žodis „glušas“, kuriuo interesantas buvo apibūdintas ministerijoje.

Prieš keletą metų Kaune gyvenantis inžinierius energetikas Artūras Budreika apstulbo gavęs iš Ūkio ministerijos atsakymą į savo paklausimą.

Elektroniniu paštu atsiųstame rašte buvo paliktas visas valdininkų tarpusavio susirašinėjimas. Tačiau labiausiai kaunietį nustebino jam taikomas vieno biurokrato apibūdinimas: „Sveiki, Kęstuti, atsakykite tam glušui, gerai?“

Tokį sakinį įrašė Energetikos ministerijos tuomečio Energijos išteklių, elektros ir šilumos skyriaus vedėjas Vytautas Vazalinskas. Jis kreipėsi į kolegą iš Ūkio ministerijos Kęstutį Paušą, prašydamas, kad šis atsakytų „glušu“ vadinamam A.Budreikai.

„Tai demonstruoja valdininkų požiūrį į piliečius, kaip biurokratai nusiteikę spręsti mūsų problemas. Kartu tokie žodžiai diskredituoja visą valstybės valdymo aparatą“, – įsitikinęs A.Budreika.

V.Vazalinskui už „glušą“ teko tik trumpai pakentėti. Jam buvo skirta drausminė nuobauda. Bet jau kitais metais valdininkas gavo 40 procentų algos priedą už papildomą darbą įmonių valdybose.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
REPORTERIS: prokurorai baigė ikiteisminį tyrimą dėl R. Žemaitaičio