„Pabaigęs Kauno kunigų seminariją ir įšventintas į dvasininkų luomą, jaunas kunigas V.Petraitis atvyko į Miorus“, – rašoma knygoje apie 1985 metų įvykius.
Kunigas vadinamas vietos legenda ir giriamas už ten nuveiktus darbus, ypač – už paminklo „Negimusiam vaikui“ atsiradimą.
Prieš ketverius metus miręs ir jau po mirties skandalingai išgarsėjęs V.Petraitis iš tiesų nėra baigęs Kauno kunigų seminarijos. Į ją jis buvo įstojęs 1977 metais, tačiau jau po metų buvo pašalintas „už drausmės pažeidimus“.
1982 metais V.Petraitis vėl padavė prašymą jį priimti į Kauno kunigų seminariją, tačiau sulaukė neigiamo atsakymo.
Vis dėlto stebuklingu būdu šis žmogus vis tiek buvo įšventintas į kunigus.
Paslaptingas įšventinimas primena tikrą detektyvą. Kai juo domėjausi, Kaišiadorių vyskupijos atstovai bandė mane nukreipti į Ukrainą. Neva ten kažkoks mįslingas graikų apeigas atliekantis vyskupas ir įšventino lietuvį.
Ukraina didelė, joje ieškoti prieš daugelį metų vykusio įvykio pėdsakų – kaip adatos šieno kupetoje. Dabar jau neabejoju, kad tyrimas mane būtų nuvedęs į aklavietę.
Galbūt dvasininkai, nurodę žurnalistei klaidingą kryptį, suklydo. O gal jie ir tikėjosi paklaidinti? Juk mano tyrimo tikslas buvo išsiaiškinti, kaip klostėsi galimai berniukus prievartavusio klieriko V.Petraičio karjera.
Kad ir kaip Kaišiadorių vyskupija neigtų, kad ten V.Petraitis nebuvo įšventintas, Baltarusijoje yra išlikęs jo paties ranka rašytas dokumentas – anketa. Joje nurodyta, kad jo įšventinimo vieta – Žasliai.
Dar anketoje nurodytas vyskupas „Vosyliakas“. Kadangi toks vyskupas mūsų šalyje niekada nedirbo, peršasi išvada, kad pavardė yra išgalvota. Turbūt buvo siekiama pridengti kitą tas apeigas atlikusį vyskupą.
Kad ir kas įšventino V.Petraitį į kunigus, tai atliko nelegaliai, nes jis buvo nebaigęs seminarijos ir buvo netinkamas šioms pareigoms. Kodėl tai daręs vyskupas rizikavo? Tai galėtų atsakyti tik jis pats, jei tik prisipažintų. Tik ar išdrįs?
Mūsų šalies vyskupai ir jų pavaldiniai linksi galvomis klausydamiesi popiežiaus Pranciškaus raginimų gyventi kuo kukliau ir atvirai kalbėti apie dvasininkų luomo problemas, tačiau patys elgiasi kitaip.
Štai vienas jų Vilkaviškyje nusipirkęs žemės sklypą jau kasa pamatus nuosavam namui. Kitas Dievo tarnas Kaune, Garliavos rajone, nusipirko didžiulį namą, kuriame anksčiau gyveno gausi čigonų šeima. Šis kunigas dar turi butą Druskininkuose ir kotedžą prie jūros Šventojoje. Žemiškųjų turtų grožiui neabejingų kunigų ir yra daugiau.
Vienaip kalbama, o kitaip daroma ir susidūrus su kunigų pedofilijos auka.
2014 metais popiežius Pranciškus kreipėsi į dvasininkų seksualinę prievartą patyrusius žmones ir paprašė pedofilijos aukų atleidimo.
„Neketiname trauktis kovodami su šia problema“, – sakė pontifikas, neabejingas skandalams, kurie pasaulį drebino vienas po kito.
2002 metais JAV dienraščio „The Boston Globe“ žurnalistai paviešino kunigų seksualiai išnaudotų aukų liudijimus. Pagal šią istoriją buvo sukurtas du „Oskarus“ pelnęs filmas „Spotlight“, mūsų šalyje pristatytas kaip „Sensacija“.
Amerikiečių žurnalistų tyrimas sukėlė sniego laviną – paaiškėjo, kad JAV nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio daugiau kaip 4 tūkstančiai kunigų lytiškai išnaudojo apie 11 tūkstančių vaikų.
Skandalas sudrebino ir Italijos katalikiškąją kurčiųjų mokyklą. Vienas tos mokyklos auklėtinis viešai papasakojo, kad jį kiekvieną naktį tai miegamajame, tai vonioje, tai klausykloje seksualiai išnaudojo kunigai.
„Jaučiausi tarsi miręs“, – tikino Alessandras Vantinis, paakinęs prabilti ir kitas aukas.
„Ta našta mane labai slėgė“, – sakė man Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios kunigas Kęstutis Ralys, kurio prisipažinimas apie patirtą lytinę prievartą buvo paviešintas ir internete.
Jis papasakojo apie vaikystėje Kelmės klebonijoje įvykusį galimą nusikaltimą, apie tuometinio klieriko V.Petraičio paspęstus spąstus.
Kadangi V.Petraitis jau miręs, aukšti dvasininkai mano, kad geriausia viską palikti „Dievo teismui“.
Išklausyti įtariamojo paaiškinimų iš tiesų neįmanoma, tačiau kodėl tyrimas nebuvo atliktas anksčiau, kol V.Petraitis dar buvo gyvas? Jeigu K.Ralys sako tiesą, vyskupai apie tai žinojo jau prieš dešimt metų.
„Nenoriu veltis į šitą istoriją“, – man sakė keli V.Petraitį pažinoję kunigai, pelnę mokslinius titulus ir šiltai įsitaisę aukštosiose mokyklose.
Jie nenori drumsti savo ramaus ir sotaus gyvenimo, kurį susikūrė ganydami Žemės aveles. Bijodami, kad purslai nuo kilusio skandalo gali užtikšti ir ant jų sutanos, garbūs dvasininkai renkasi abejingumo kelią.
Ar šiai K.Ralio likimo dramai neliks abejingas Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas? Ar bus atliktas išsamus tyrimas, kodėl ir kas nelegaliai įšventino V.Petraitį į kunigus? Tai painus galvosūkis, juk gali paaiškėti, kad V.Petraičio daug metų teikti krikšto, komunijos, santuokos sakramentai yra negaliojantys.
