Apie tai, ar šiandien pareigūnams iš panosės gali pasprukti bet kas, „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi Kalėjimų departamento Priežiūros skyriaus viršininkas Evaldas Gasparavičius, Policijos departamento Pajėgų valdymo valdybos viršininkas Arūnas Paulauskas bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas.
– Pone Gasparavičiau, visas šis atvejis yra Kalėjimų departamento atsakomybė. Šiandien prokuroras pasakė, kad kaliniui pabėgti nereikėjo jokių ypatingų pastangų. Jis tiesiog išėjo iš palatos tuo metu, kai pareigūnas miegojo. Ar galite paaiškinti, kodėl taip įvyko?
– (E. Gasparavičius) Vyksta ikiteisminis tyrimas, šie pareigūnai kaltinami tarnybos pareigų neatlikimu. Tyrimo metu visos aplinkybės bus nustatytos, kalti asmenys bus nubausti.
– Įprastai tokius kalinius saugo du pareigūnai. Vienas iš jų turėtų būti palatoje, kitas – už palatos ribų.
– (E. Gasparavičius) Tarnybos metu jie abu turėtų būti prie kalinio. Nėra nustatyta, kurioje vietoje. Šiuo atveju jie turėjo saugoti prie durų, kad jis negalėtų pabėgti. Yra nustatytos konvojavimo taisyklės, kada naudojamos specialiosios priemonės, kaip turėtų būti saugoma, lydima.
– Ar jis ligoninėje buvo su antrankiais? Ar jam buvo apsunkinta galimybė pabėgti, ar jis iš palatos išėjo laisvomis rankomis?
– (E. Gasparavičius) Čia yra tyrimo aplinkybės. Jį planuojame pabaigti per mėnesį, pasakyti plačiau galėsime pasibaigus tyrimui.
– Viršininke, kai jis buvo sulaikomas, ar turėjo kokį nors ginklą, bandė priešintis? Ar jo rankos buvo surakintos?
– (Arūnas Paulauskas) Ne, kai bandė priešintis, rankose ginklo neturėjo. Jo rankos buvo nesurakintos, jis buvo laisvas. Ar antrankius jis turėjo prieš tai, informacijos neturime.
– Pone Paulauskai, kalėjimas turi ligoninę. Ar sprendimas vežti tokį kalinį į miesto ligoninę nebuvo didžiausia klaida?
– (Artūras Paulauskas) Medikai turi atsakyti, ar yra galimybės gydyti kalėjimo ligoninėje, ar trūksta medikų, kompetencijos, įrangos. Lukiškių ir Pravieniškių kalėjimuose yra dvi ligoninės. Po reformos gydytojai buvo išstatutinti, jie tapo civiliais pareigūnais, suprantama, sumažėjo jų atlyginimai. Kiek žinau, įkalinimo vietose trūksta gydytojų. Suprantu, kad šį sprendimą priėmė administracija, atsižvelgdama į jo būklę.
Čia nieko baisaus, yra diagnozių, ligų, kai kalėjimo ligoninė negali atlikti visų galimų veiksmų, bet tada reikia užtikrinti tinkamą priežiūrą. Skaudžių pasekmių jam pabėgus neįvyko, gal pareigūnams pavyks išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet drausminės, be abejo, nepavyks. Dėmesys turi būti daug stipresnis, o vienas rūko, kitas miega, kai toks pavojingas nusikaltėlis yra palatoje.
– Ar čia reiktų kalbėti tik apie konkrečių pareigūnų atsakomybę, ar kad ir pati sistema veikia ne taip? Kalinys buvo vežamas į miesto ligoninę, palatoje gulėjo su kitais žmonėmis.
– (Artūras Paulauskas) Jeigu tai yra dažni atvejai, o kalėjimo ligoninės negali suteikti tinkamos pagalbos, galbūt ligoninės galėtų turėti tokias palatas, kuriose būtų patalpinami ir gydomi iš kalėjimo atvežti žmonės. Tada būtų kitokios sąlygos apsaugai užtikrinti.
Šiandien yra elektroninių priemonių, galbūt nebūtinai lovoje gulintį surakinti antrankiais, o uždėti apyrankę. Be to, reiktų peržiūrėti instrukcijas, nes šie žmonės, kurie veža, saugo, bendrauja, turi žinoti, kaip elgtis.
– Jūsų pareigūnai dažnai miega ar rūko, saugodami kalinius? Nėra daugiau buvę panašių pabėgimų iš ligoninių?
– (E. Gasparavičius) Manau, kad čia vienintelis atvejis. Buvo bandymai pabėgti, jie buvo sėkmingai užkardyti. Paskutinio atvejo metu, vežant nuteistąjį į ligoninę, jis, išlipant iš automobilio, bandė bėgti, bet buvo greit sulaikytas ir grąžintas atgal.
– Pone Paulauskai, 200 sostinės pareigūnų buvo iškviesti, iš viso gaudynėse dalyvavo apie 300 policininkų, pakeltas sraigtasparnis. Kiek kainavo visa ši operacija?
– (Arūnas Paulauskas) Neskaičiavom. Pareigūnų iš viso buvo apie 200. Tai buvo dar vienas iššūkis policijai. Senesni atvejai mums yra pamoka, daug išvadų buvo padaryta. Tai, kad jis buvo sulaikytas per kelias valandas, yra ne atsitiktinumas ar sėkmė, o puikiausias profesionalumo požymis.
Pradžioje buvo pasitelkti tie patys pareigūnai, kurie tuo metu dirbo Vilniaus mieste, tomis pajėgomis įvykdyta pirminė lokalizacija. Sraigtasparnio pasitelkimas kažkiek kainavo, bet jis dažnai naudojamas ir kitoms reikmėms. Iš namų buvo pakelta iki kelių šimtų pareigūnų, bet jie tarnybos taip ir nepradėjo. Papildomai mokesčių mokėtojams tai daug nekainuos.
– Ar tie žmonės, kurie matė bėglį, galėjo jaustis saugiai?
– (Arūnas Paulauskas) Šis bėglys yra teistas už nužudymą, tai charakterizuoja jo asmenybę, tačiau jis neturėjo nei ginklo, nei, matyt, tikslo žaloti žmones. Jo tikslas buvo kuo greičiau pasprukti. Gavome informaciją, kad jis ieškojo kelio į Kauną.
– Pone Gasparavičiau, ar nebuvo galima numatyti, kad tai yra pavojingas žmogus, kuriam reikia ypatingos priežiūros? Ar tie pareigūnai, kurie kalinį saugo, žino, kas jis yra?
– (E. Gasparavičius) Konvojuojantys pareigūnai tikrai žino, ką konvojuoja, už ką jis teistas. Kodėl taip įvyko, parodys tyrimas, bet, matyt, ta rutina, nuolatiniai konvojai, užmigdo budrumą. Per praėjusius metus laisvės atėmimo vietų ligoninė darė virš 700 konvojų į viešąsias medicinos įstaigas. Tai yra bendras skaičius – konsultacijos, gydymai, netikėti konvojai, kai reikia skubios pagalbos.
– (Artūras Paulauskas) Tai rodo, kad įkalinimo vietose nėra medicininės pagalbos. Jeigu taip dažnai reikia vežti, tą klausimą reikia spręsti. Sulaikymo operacija kainuoja, bet kainuoja ir papildomas vežiojimas, budėjimas.
– Kokia atsakomybė gresia kalinį pražiopsojusiems pareigūnams?
– (Arūnas Paulauskas) Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė yra laisvės atėmimas iki dviejų metų, bauda, areštas, uždraudimas dirbti tam tikrą darbą.
– Vienas iš pareigūnų dirba 15 metų. Kaip paaiškinti, kad jis taip atsipalaidavo? O gal Kalėjimų departamento prižiūrėtojai yra per daug atsipalaidavę?
– (Arūnas Paulauskas) Nesakyčiau, kad galėjo būti per daug atsipalaidavę. Skaudus atvejis įvyko, bet tokių atvejų per 15 darbo metų nesu girdėjęs. Tai reiškia, kad sistema veikia, bet žmogiškasis faktorius visada yra.
– Ką siūlote dėl kalinių vežimo į ligonines?
– (Arūnas Paulauskas) Pritarčiau, kad jie būtų laikomi bent jau atskirai, tai žymiai sustiprintų jų priežiūrą. Su tomis ligoninėmis, į kurias veža, reiktų tartis atskirai.
