Šventumas, kaip ir tikėjimas, būna įvairaus stiprumo bei atspalvio. Štai, tarkime, Rusų dramos teatras Vilniuje.
Jums gal ir neatrodo šventas, bet nespręskime visko pagal save. Pasirodo, šiai vietai kilusi dar neregėta grėsmė, o ją išgelbėti galėtų nebent stebuklas.
Lietuvos rusų bendruomenė sunerimusi: jie ateina! Ir net ne kokie nors mistiniai žalieji žmogeliukai iš Juodkrantės. Šitie – visai realūs ir daug margesni. Vaivorykštiniai. Homoseksualūs.
„Lietuvoje liko ne tiek daug mums, rusams, brangių vietų, o viena tokių – Rusų dramos teatras, tad mums absoliučiai nepriimtinas gėjų konferencijos organizavimas teatre“, – atvirą laišką paskelbė Lietuvos rusų sąjungos pirmininkas, Seimo narys S.Dmitrijevas.
Kovoje už šventą reikalą svarbu laiku pradėti rinkti parašus. Kad ir už ką ar prieš ką kovotum: žemės pardavimą užsieniečiams, vandens apsaugojimą nuo skalūnų ar tvoros perdažymą violetine spalva.
Tad ir Rusų teatro gynėjai pradėjo parašų rinkimo akciją prieš gėjų konferenciją: prašys perkelti tą velnišką reikalą į kitą vietą. Gal lenkai Nemenčinėje priimtų ar karaimai Trakuose?
Lietuvos rusus turėtų įkvėpti ir kitos kovotojos už savo šventą vietą Turniškėse pavyzdys.
Prezidento našlė K.Brazauskienė šią savaitę teisme rodė velionio vyro relikvijų nuotraukas tikindama, jog niekaip negali išsikraustyti iš rezidencijos, nes anų nebus kur saugoti.
Taigi nebūgštaukime dėl visiems mums brangių simbolių likimo. Yra dar Lietuvoje šventų vietų ir šviesių žmonių, nebijančių už jas pakovoti.
