Vieni smerkia ranką pakėlusį pedagogą, kiti tvirtina, kad kitaip jis negalėjo suvaldyti lyties organus tapiusio, nacį vaizdavusio ir keiksmais mokytoją įžeidinėjusio paauglio.
Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ žurnalistė Daiva Žeimytė kalbėjosi su švietimo ir mokslo viceministre Natalja Istomina, psichologe Dovile Šakaliene bei Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininku Audriumi Jurgelevičiumi.
– Kaip švietimo bendruomenė vertina ir aiškina šį incidentą?
A.Jurgelevičius: Tokio įvykio reikėjo laukti, jis ne pirmas, tai yra natūrali baigtis. Kai mokinio teisės iškeltos iki begalybės, o mokytojas privalo bet kuriomis aplinkybėmis būti žemesnėje pozicijoje ir išvengti konflikto, net jeigu atrodo, kad šito negalima padaryti.
Aišku, vienareikšmiškai reikia pasakyti, kad mokytojas suklydo, nes supyko ant mokinio. Mokytojas neturi teisės pykti ant mokinio, nes jis yra vaikas, o mokytojas – suaugusysis.
Apmaudu, kad žiniasklaidoje skaitome apie nusižengimą padariusį mokytoją, jo laukiančias bausmes, bet nė žodžio neužsiminta, kad lygiai taip pat ar dar daugiau nusižengė mokinys. Jis – nepilnametis, už jį turėtų atsakyti tėvai, o apie jų atsakomybę nėra kalbama.
Nėra kalbama ir apie šiam mokiniui gresiančią bausmę. Ši situacija mokykloje brendo jau anksčiau, nes iš mokyklos direktoriaus žinome, kad kai kurios pamokos buvo filmuojamos. O tai jau panašiau į kalėjimą, o ne į mokyklą.
– Reikėtų daryti išvadą, kad mokyklos vadovybė nesuvaldė tos situacijos?
A.Jurgelevičius: Teisiniu požiūriu, mokyklos vadovas yra atsakingas už mokyklos bendruomenės saugumą.
Jis netinkamai vykdė savo pareigas, nes mokyklos bendruomenės nariai nukentėjo.
– Kas laukia šio mokytojo? Yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, jam gresia ir baudžiamoji atsakomybė. Suprantu, kad atleidimas iš darbo – neišvengiamas?
A.Jurgelevičius: Taip iškart nesakyčiau.
Reikia žinoti visas aplinkybes. Vienareikšmiškai teigti, kad mokytojas kaltas ir turi atsakyti griežčiausiu būdu, negalima.
– Jei šis mokytojas būtų atleistas, jam pritaikytos nuobaudos, ar nebūtų atverta tam tikra Pandoros skrynia, kai mokytojai vargu ar galės apsiginti?
A.Jurgelevičius: Pandoros skrynia atverta jau seniai. Viešojoje erdvėje apie tokius skandalus kalbėta ir anksčiau. Be abejo, mes daug ko nežinome.
Vienokia ar kitokia bausmė mokytojui situacijos nei pagerins, nei pablogins, nes jau nueita per toli.
Mokinių teisės iškeltos iki debesų, o mokytojo, apskritai suaugusiųjų teisės vaikų atžvilgiu yra labai žemai.
– Ar mokytojai – irgi žmonės, kurie gali turėti savo emocijų? Šiuo atveju medikai rimto sužalojimo nenustatė. Ar tą antausį galima laikyti smurtu?
D.Šakalienė: Labai svarbu suvokti, kad nestebina tokia baigtis, nes mes gyvename visuomenėje, kurioje nesuvokiama, kas yra teisės ir pareigos.
Jeigu tinkamai užtikrintos mokinių teisės, vadinasi, kiti vaikai turi teisę į normalią pamoką, normalų išsilavinimą. Kai įsižiebia tokios konfliktinės situacijos, nebevyksta joks ugdymo procesas.
– Sakote, kad mokytojas peržengė ribas?
D.Šakalienė: Be jokios abejonės. Mokytojas negali mušti mokinio, kaip ir suaugęs žmogus negali mušti vaiko.
Kalbant apie ikiteisminį tyrimą ar baudžiamąją atsakomybę, nėra jokio skirtumo, ar suaugęs žmogus vaiką sumušė gatvėje, ar tai padarė mokytojas mokykloje. Nesutikčiau, kad vaikų ar mokinių teisės išaukštintos, o suaugusiųjų – pažemintos.
Jeigu mes tinkamai užtikriname vaikų teises, turime suvokti, kad mūsų, suaugusiųjų, teisė yra ne tik garantuoti vaikų saugumą, bet ir nustatyti jam aiškias ribas.
Turime situaciją, kai šeimoms trūksta emocinio raštingumo, o pedagogams – žinių ir pagalbos.
– Mokyklose investuojama į psichologus, pagalbininkus mokiniui. O kas padeda mokytojui?
N.Istomina: Nenorėčiau, kad žiniasklaida supriešintų mokyklos bendruomenę. Nėra taip, kad vienų teisės yra didesnės, o kitų mažesnės.
Vaiko teisės saugomos, o suaugę žmonės gali apsiginti ir turi tinkamų instrumentų. 2012 metų rugpjūčio 28-ąją švietimo ir mokslo ministro įsakymu patvirtintos rekomendacijos dėl poveikio priemonių taikymo netinkamai besielgiantiems mokiniams.
Ten aiškiai nustatyta, kas yra netinkamas elgesys ir kokie fiziniai veiksmai galimi. Šis mokytojas turėjo būti parengtas. 2012–2015 metais vyko mokymai įvairiose mokyklose, visos mokyklos buvo supažindintos ir turėjo supažindinti bendruomenę.
A.Jurgelevičius: Švietimo ir mokslo ministerija, institucija, atsakinga už švietimo sistemą, šiai problemai spręsti išleido tik rekomendacijas.
Ji nusiplovė rankas atiduodama atsakomybę mokykloms, kurios, vadovaudamosi tomis rekomendacijomis, turėjo priimti savo teisės aktus.
Mūsų teisininkai vienareikšmiškai pasakė, kad jei mokytojas paraidžiui imtųsi visų ten surašytų rekomendacijų, jis prieitų prie tokios pabaigos.
Švietimo ir mokslo ministerija nepadarė nieko, kad ši problema būtų sprendžiama.
– Mokinė, kuri pažįsta tą mokytoją, rašė: „Kol vienas mokinys susikišęs pirštus į ausis rėkė, kad negirdi pedagogo, kitas atsistojo ir nusimovė kelnes.“ Tai ką tokioje situacijoje daryti mokytojui?
A.Jurgelevičius: Pagal rekomendacijas jis turi išsikviesti atsakingą specialistą ir, šiukštu neliesdamas mokinio, informuoti apie netinkamą elgesį.
Tačiau aš labai abejoju, ar tas atsakingas specialistas yra mokykloje, ar jis žino, ką turi daryti.
N.Istomina: Mokytojas turi suvaldyti situaciją. Jei pamokoje vienas vaikas daro vienus nederamus veiksmus, o kitas – kitus, ta situacija gali būti sprendžiama įvairiais būdais.
Mokyklos vadovas yra atsakingas už mokykloje organizuotą darbą, mokyklose veikia gerovės komisijos, kurios numato priemonių planą netinkamai besielgiantiems vaikams.
Atnaujinome pedagoginės psichologinės pagalbos modelį, pagal kurį sprendžiant konfliktus psichologas turi ateiti į pagalbą ne tik vaikams, tėvams, bet ir mokytojams.
– Kokia tėvų atsakomybė? Mokyklose yra daug chuliganiškų vaikų, turbūt ne vienas mokytojas patvirtintų, kad su jais be grėsmingesnių priemonių ir nesusitvarkysi.
D.Šakalienė: Tos grėsmingos priemonės tik didina smurtą. Kai šalį sukrėtė į šulinį įmestų vaikų skandalas, atrodo, pradėjome suvokti, kad smurtas skatina tik smurtą.
Jeigu norime pokyčių, turime suprasti, kad atsakomybę už vaikus turi prisiimti mokytojai, tėvai ir tie patys vaikai.
Mokytojai tikrai nėra tinkamai parengti suvokti, kas vyksta paauglio psichikoje, kokie psichologiniai ir fiziologiniai pokyčiai lemia, kad vaikų nuotaikos svyruoja, kodėl jie elgiasi neprognozuojamai.
Pedagogas nėra šiaip filologas arba dailininkas. Tai yra žmogus, kuris ko nors moko. Jis turi turėti įgūdžių susitvarkyti su tokiomis elgesio problemomis.
Paaugliai ir vaikai yra veidrodis to, kas vyksta visuomenėje. Deja, dabar pas mus dominuoja patyčių kultūra.
– Kokia šiuo atveju paauglio atsakomybė? Kur tos ribos, kurių negalėtų peržengti?
N.Istomina: Vaikas bandė į save atkreipti dėmesį tokiais būdais, kokius jis suvokia.
D.Šakalienė: Kiekvienas paauglys nori įtvirtinti save, jis tai daro būdais, kurie šioje visuomenėje yra priimtini.
Mūsų visuomenėje priimtina laimėti agresija, tyčiotis.
A.Jurgelevičius: Mūsų visuomenėje priimtinas atviras chuliganizmas. Tėvai nesijaučia kalti už savo vaiko elgesį, jie mano, kad vaikas kiek negerai pasielgė, bet mokytojas padarė blogai. Tai atspindi valstybės požiūrį.
Patyčių auka tapęs mokytojas griebėsi smurto
* Ramų Papilės miestelį sukrėtusi drama šį pirmadienį įvyko Simono Daukanto gimnazijoje.
* Šeštos klasės mokinys per dailės pamoką visiškai neklausė mokytojo Vytenio Rimkaus.
* Jaunas pedagogas buvo nurodęs šeštokams piešti tema „Mano draugas ir aš“, bet paauglys ant didžiulio lapo pavaizdavo vyro lyties organą.
* Mokytojas bandė perspėti šūkaliojantį ir visai klasei savo šedevrą rodantį 13-metį, bet šis pastabų net neklausė. Tada įžeistas pedagogas išsivedė mokinį iš klasės į koridorių.
* Kas vyko už klasės ribų, kol kas nežinoma. Šeštokas tikino, kad mokytojas jį sugriebė ir trenkė į sieną, o pedagogas dievagojosi, kad nė pirštu nelietė moksleivio.
* Šis pokalbis nepadėjo – grįžęs mokinys netrukus nutapė dar vieną lyties organą. Mokytojas pabandė paimti šį kūrinį, bet paauglys jį susigrūdo į burną ir ėmė kramtyti.
* Galiausiai trylikametis nuėjo į paruošiamąjį kambarį ir išspjovė savo piešinį. Įsiaudrinęs šeštokas užsidėjo ant galvos rastą rankdarbį ir įžingsniavo į klasę.
* Trylikametis ėmė vaizduoti nacį – iškėlė vieną ranką ir ėmė artintis prie pedagogo: „Tylėk, k... (necenzūrinis žodis. – Red.).“
* Neapsikentęs mokytojas V.Rimkus trenkė ranka mokiniui į veidą.
* Nuskriaustasis išbėgo iš klasės ir apie incidentą pranešė auklėtojai, o ši – nukentėjusio mokinio motinai.
* Gimnazijos direktoriaus kabinete abu incidento dalyviai parašė pasiaiškinimus. Vėliau matytas aplinkybes raštu išdėstė visi toje pamokoje dalyvavę šeštokai.
„Lietuva tiesiogiai“ – nuo pirmadienio iki ketvirtadienio 17.30 val. per „Lietuvos ryto“ televiziją.
