Z.Vaišvila: Sausio 13-oji buvo kruopščiai parengtas planas

Į Sausio 13-osios bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo (VAT)

Z.Vaišvila davė parodymus Sausio 13-osios byloje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Z.Vaišvila davė parodymus Sausio 13-osios byloje.<br>J.Stacevičiaus nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2016-04-27 14:57, atnaujinta 2017-05-27 11:23

Jis tvirtino, kad nukentėjusiuoju buvo pripažintas 1999 metais, paskelbus nuosprendį Mykolui Burokevičiui ir jo bendražygiams. Z.Vaišvila nukentėjo 1990 metų balandį, sovietams bandant užimti Vilniuje, Maironio gatvėje, įsikūrusią spaustuvę „Spauda“.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas užpraėjusiais metais, be to  VAT nagrinėja įvykius nuo 1991 metų. Todėl Z.Vaišvila apklaustas liudytoju. Tuomet jis buvo Aukščiausiosios Tarybos deputatas, o 1991 metų sausio 13-ąją buvo paskirtas vicepremjeru.

Z.Vaišvila bandė įvardinti tragiškų Sausio įvykių organizatorius. Jis priminė, kad po tragiškų 1991 metų įvykių SSRS gynybos ministro pavaduotojas bei karinių oro pajėgų vadovas V.Ačalovas yra prisipažinęs, kad buvo gavęs asmeninį Sovietų Sąjungos vadovo Michailo Gorbačiovo nurodymą ruoštis ypatingosios padėties įvedimui Lietuvoje, Latvijoje, o vėliau galbūt ir Estijoje.

Šį planą ruošė nedidelė pareigūnų grupė. „To plano įgyvendinimą mes pamatėme iš karto po Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo. Į Vilnių ir į Kauną buvo atsiųsti du Pskovo divizijos padaliniai“, – pasakojo Z.Vaišvila.

Nuo 1990 metų kovo buvo pradėti užimti svarbūs pastatai – LKP CK rūmai, Spaudos rūmai, Krašto apsaugos departamentas buvo išmestas iš pastato T.Kosciuškos gatvėje.

Sovietų Sąjungos KGB vadovo Vladimiro Kriučkovo knygoje „Asmens byla“ Z.Vaišvila yra skaitęs, kad KGB priklausiusios „Alfa“ grupės išsiuntimas į Vilnių buvo asmeninis M.Gorbačiovo pasirinkimas, nes prieš tai ši grupė rengė šturmus Afganistane.

Z.Vaišvila prisiminė, kad 1991 metų pradžioje informacija apie būsimus neramumus plaukė į visas tarnybas. Didžiausia įtampa kilo prasidėjus protestams dėl Vyriausybės keliamų kainų.

1990 metų gruodžio pabaigoje Aukščiausiosios Tarybos delegacija buvo nuvykusi į Vyriausybės posėdį ir bandė įrodyti ministrams, kad esant tokiai situacijai negalima kelti kainų.

Tačiau Sausio 4-ąją nutarimas dėl kainų pakėlimo buvo pasirašytas. Z.Vaišvilos nuomone, šis sprendimas buvo priimtas ne Vyriausybės posėdyje, o siauresniame rate. „Nesusikalbėjimas tarp V.Landsbergio ir K.Prunskienės šitoje situacijoje buvo skaudžiausias dalykas“, – apie Lietuvoje kilusių neramumų priežastis kalbėjo Z.Vaišvila.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.