Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nuo skandalingos išpirkos istorijos tyrimo bėgantiems prokurorams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnams nepalankų sprendimą.
Teisėsaugininkų sprendimą nepradėti ikiteisminio tyrimo panaikinusio teisėjo Petro Karvelio nutartis šį kartą surašyta kaip pradžiamokslis, ką pareigūnai privalo padaryti. Teisėjas neatmeta, kad tiriant tariamą išpirkos istoriją jiems gali tekti apklausti ir D.Grybauskaitę.
Nežinia, ar tyrimą gesinti ne kartą mėginę prokurorai tam ryšis ir šį kartą. Apylinkės teismo sprendimą jie gali skųsti.
„Netrukus pamatysime, ar naujojo generalinio prokuroro Evaldo Pašilio deklaracijos apie nepriklausomumą, nešališkumą ir tarnavimą įstatymui yra ne tušti žodžiai, ar jis vis dėlto tėra modifikuotas, pagerintas buvusio generalinio prokuroro Dariaus Valio variantas“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo Seimo narys Povilas Urbšys.
Miglota išpirkos istorija šio politiko pastangomis teismuose jau suka antrą ratą.
Prezidentė rėmėsi gandais?
Po „Lietuvos ryto“ publikacijos P.Urbšys pernai kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydamas ištirti informaciją, jog Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pirmininkei E.Dambrauskienei neva buvo siūloma išsipirkti generalinio prokuroro postą.
Apie tai šalies vadovė užsiminė praėjusių metų lapkritį per susitikimą su Seimo valdybos nariais.
Tame pačiame susitikime prezidentė pagrasino atskleisianti slaptą informaciją apie Seimo narių Juliaus Sabatausko, Vytauto Gapšio bei Broniaus Bradausko neva regztą sąmokslą prieš anksčiau jos teiktą kandidatą į generalinius prokurorus Nerijų Meilutį.
Manoma, kad taip šalies vadovė tikėjosi paspausti jai nepaklususį Seimą. Bet kilus triukšmui D.Grybauskaitė ėmė aiškinti, jog kalbėdama apie parlamentarus rėmėsi telefonu ir paštu ją pasiekusiais gandais.
Prokuroro užmojai užgniaužti
Tuo metu išpirkos istorijos tyrimas įstrigo.
P.Urbšio skundą pradėjęs tirti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Gintaras Jasaitis pabandė apklausti E.Dambrauskienę, tačiau teisėja atsitvėrė tylos siena – nusprendė neliudyti prieš save.
Žlugo ir G.Jasaičio bandymas apklausti Seimo pirmininkę ir valdybos narius – vos išsiuntęs politikams kvietimus atvykti į apklausą prokuroras išgirdo, kad byla iš jo atimama.
Buvusio laikinojo prokuratūros vadovo Dariaus Raulušaičio nurodymu ji buvo perduota Specialiųjų tyrimų tarnybai.
Nurodė pareigūnų broką
Bet STT tyrėjai į P.Urbšio skundą žvelgė pro pirštus, o Vilniaus apygardos prokuratūra laimino abejotinus jų sprendimus nepradėti ikiteisminio tyrimo. Tai jau konstatavo net trys teismai.
Iš pradžių Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė, kad P.Urbšio prašymus pradėti ikiteisminį tyrimą atmetę pareigūnai tai padarė skubotai, nepatikrinę visų reikšmingų aplinkybių ir faktinių duomenų.
Vėliau prokurorų skundą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas paliko galioti apylinkės teismo sprendimą, bet tyrėjai bei prokurorai ir toliau bandė aplenkti Prezidentūrą.
Pasitenkinę papildoma E.Dambrauskienės ir prezidentės patarėjos Rasos Svetikaitės, kurios esą neatskleidė jokių naujų aplinkybių, apklausa prokurorai Seimo nario skundą vėl bandė nugrūsti į stalčių.
Nurodė, ką reikėtų daryti
Tačiau P.Urbšys pastarąjį prokurorų sprendimą apskundė Vilniaus miesto apylinkės teismui ir pasiekė dar vieną pergalę – teisėsaugininkams teks lopyti paliktas spragas.
Negana to, šįkart teisėjas P.Karvelis dar konkrečiau suformulavo, kokius veiksmus privalo atlikti tyrėjai: „Apklausti visus Seimo valdybos narius, dalyvavusius pasitarime pas prezidentę, prezidentės patarėją Laimį Gelažių, prezidentės atstovę spaudai Daivą Ulbinaitę, ištirti šio posėdžio protokolą (jeigu jis buvo rašomas) bei garso įrašą (jeigu jis buvo daromas).
Jeigu įvertinus iš nurodytų šaltinių gautus duomenis paaiškės, kad apie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo teisėjai E.Dambrauskienei siūlomą generalinio prokuroro posto „išsipirkimą“ kalbėjo prezidentė D.Grybauskaitė, būtina svarstyti galimybę apklausti prezidentę kaip liudytoją.“
Supliekė tyrėjų argumentus
Be to, teismas „išprausė“ į vingrybes pasinėrusius tyrėjus ir prokurorus. Pavyzdžiui, teigiama, jog STT tyrėja Evelina Leperskienė be jokio teisinio pagrindo savo pareigą patikrinti P.Urbšio pareiškime nurodytas aplinkybes perkėlė pačiam pareiškėjui.
Teismas taip pat sukritikavo tyrėjos argumentus, kuriais remdamasi ji atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą: „Tyrėja savo nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pareiškėjo nurodytą visiškai aiškų tyrimo objektą „apipynė“ teismų praktika. Tokia išvada visiškai nepagrįsta.“
Teisėjas dar kartą pabrėžė, kad P.Urbšys nurodė pakankamai informacijos ir faktinių aplinkybių, neleidžiančių atmesti tikimybės, jog realiai galėjo būti padaryta veika, turinti kyšininkavimo požymių: „Todėl prieš priimant atitinkamą procesinį sprendimą tokia informacija turėjo būti visapusiškai patikrinta.“
Apylinkės teismo teisėjas P.Karvelis pareigūnams netgi priminė Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, kurios numato, kada ikiteisminis tyrimas turi būti pradedamas.
Atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą galima tik tuo atveju, jeigu skunde pateikti duomenys apie galimai padarytą veiką yra akivaizdžiai neteisingi. Priešingu atveju jis turi būti pradedamas.
Teisėjo vertinimu, pareigūnai nepasinaudojo visomis įstatyme numatytomis galimybėmis, kuriomis remiantis būtų galima pagrįstai įsitikinti, ar P.Urbšio pareiškime nurodyti duomenys atitinka tikrovę, nevykdė ikiteisminio tyrimo teisėjo nurodymo apklausti Seimo valdybos narius, kurie galėtų patvirtinti arba paneigti parlamentaro nurodytas aplinkybes.
Ir džiaugėsi, ir nuogąstavo
„Šis atvejis vis dėlto parodo, kad mūsų teismų sistemoje yra teisėjų, kurie laikosi Konstitucijos“, – komentuodamas apylinkės teismo sprendimą pareiškė P.Urbšys.
Parlamentaras taip pat džiaugėsi, kad teisėsaugos pareigūnams dar kartą buvo priminta, jog jie negali ant jo pečių perkelti galimos nusikalstamos veikos įrodinėjimo naštos: „Tokie jų bandymai prieštarauja įstatymui.
Be to, dabar jie niekaip negalės išsisukti neapklausę Seimo valdybos narių, ką nuo pat pradžių bandė padaryti prokuroras G.Jasaitis, bet jam nebuvo leista.“
Vis dėlto vakar su „Lietuvos rytu“ kalbėdamas Seimo narys nuogąstavo, kad skundas vėl gali atsidurti tų pačių tyrėjų, kurie jau dusyk mėgino jį numarinti, rankose: „Man susidarė toks įspūdis, kad prokuratūros sistemoje yra etatinių darbuotojų, kurie yra linkę eiti į tam tikrus kompromisus su profesine etika ir sąžine.
Būtent tokiems paskiriamos bylos, galinčios turėti vienokių ar kitokių politinių vertinimų, todėl jas geriau numarinti.“
