Vilniuje atidengtas Laisvės šulinys

Ketvirtadienį Seimo kieme buvo uždėtas simbolinis dangtis su užrašu „Gręžinys laisvei“ ant artezinio šulinio, kuris buvo išgręžtas 1991 metų dramatiškomis sausio dienomis. Jis buvo skirtas tam atvejui, jei sovietų okupantai būtų susprogdinę Vilniaus vandentiekį ar užnuodiję vandenvietes.

Ant Laisvės gręžinio uždėtas simbolinis dangtis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant Laisvės gręžinio uždėtas simbolinis dangtis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant Laisvės gręžinio uždėtas simbolinis dangtis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant Laisvės gręžinio uždėtas simbolinis dangtis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant Laisvės gręžinio uždėtas simbolinis dangtis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant Laisvės gręžinio uždėtas simbolinis dangtis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant Laisvės gręžinio uždėtas simbolinis dangtis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant Laisvės gręžinio uždėtas simbolinis dangtis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant Laisvės gręžinio uždėtas simbolinis dangtis.<br>D.Umbraso nuotr.
Ant Laisvės gręžinio uždėtas simbolinis dangtis.<br>D.Umbraso nuotr.
Inžinierius A.J.Misiūnas prisiminė, kaip buvo gręžiamas šulinys Seimo kieme.<br>D.Umbraso nuotr.
Inžinierius A.J.Misiūnas prisiminė, kaip buvo gręžiamas šulinys Seimo kieme.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (6)

Lrytas.lt

Apr 28, 2016, 11:49 AM, atnaujinta May 27, 2017, 8:29 AM

Spaudos konferencijoje Seime kalbėję gręžimo darbus vykdęs inžinierius Jonas Algirdas Misiūnas, Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas, buvęs Krašto apsaugos departamento Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos vadas pulkininkas Jonas Gečas ir signataras Jonas Šimėnas pabrėžė, jog šis autonominis šulinys nėra tik paminklas laisvės kovoms. Laisvės gręžinys gelbėtų cheminio karo, vandentiekio katastrofos atveju – šiais neramiais laikais viskam reikia būti pasirangusiam, sakė J.Gečas.

Simbolinis dangtis ant gręžinio Seimo kieme uždėtas būtent balandžio 28 -ąją, kai geologai švenčia profesinę šventę.

Signataras Jonas Šimėnas pabrėžė geologų nuopelnus ginant Lietuvą ir įtvirtinant nepriklausomybę, ieškant naudingų iškasenų: skalūmų, naftos, urano – kad mūsų šalis būtų kuo mažiau priklausoma nuo atvežtinių žaliavų.

„Laisvės gręžinys neprarado aktualumo. Mūsų geologai tiesiai pasakė, kad jei ištiktų avarija Astravo atominę jėgainę, kuri statoma prie Neries (Vilijos) Baltarusijoje, per 10 minučių radioaktyvia tarša būtų užnuodytos pagrindinės Vilniaus vandenvietės, susijusios su Nerimi, iš kurių centralizuotai tiekiamas vanduo. Arteziniai šuliniai tada būtų gyvybiškai reikalingi“, – teigė J.Šimėnas.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J.Satkūnas portalui lrytas.lt patvirtino: iš maždaug 20-ies pagrindinių Vilniaus vandenviečių 14 susiję su Nerimi ir upės taršos atveju sostinė netektų pagrindinės arterijos, tiekiančios Vilniui gyvybės syvus. Tokiu atveju gelbėtų giluminiai gręžiniai, vienas tokių 1991-ųjų sausį ir buvo išgręžtas Aukščiausios Tarybos (Seimo) kieme.

Šulinį gręžimo darbams vadovavęs inžinierius geologas J.A.Misiūnas prisiminė: „Tada gręžėme keturias dienas. Su dabartine technika užtektų pusdienio. Pamenu, kai variau techniką, buvo ir pasipiktinusių darbininkų, sakė, per daug sau leidi. Bet laisvės draugų buvo daug kartų daugiau nei priešų. Geologai kartu su visais gynė Lietuvą ir tarnavo jai, kūrė nacionalinę geologiją ir sovietiniais laikais“, – per „Laisvės gręžinio“ dangčio uždengimo ceremoniją kalbėjo garbaus amžiaus inžinierius.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.