Aplinkos apsaugos agentūra šių metų vasario 11 dieną yra pateikusi galutinę išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinybės ir minėtoje išvadoje nurodo, kad „planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas“.
Oficialiai prieš kurį laiką išplatintame pranešime buvo teigiama, kad UAB „Inovacijų valdymas“ planuoja statyti biodujų jėgainę, „kurioje iš bioskaidžių atliekų (netinkami naudoti maisto produktai, maisto gaminimo įmonių riebalinės nuosėdos), mėšlo bei baltyminių augalų (kukurūzų, grūdų, žolių biomasės) fermentavimo būdu išgaunamos biodujos“, tačiau Aplinkos apsaugos agentūros tekste jau yra kita formuluotė: „Numatoma elektros energijos gamyba iš biodujų, biodujoms naudojant vištų mėšlą bei kiaulių srutas.“
Pro langus dardės tonos mėšlo
„Toje vietoje nėra jokio mėšlo šaltinio, viskas būtų suvežama iš kitų vietų, sunkvežimiai su tokiu kroviniu dardės miestelio gatvėmis, pro mokyklos ir vaikų darželio langus.
Anot jo, nei miestelio bendruomenė, nei savivaldybė niekaip negali iš Aplinkos apsaugos agentūros išsireikalauti poveikio aplinkai vertinimo analizės, kritiškai tokius ketinimus įvertino ir sveikatos specialistai.
„Mums nuolat kartojama, kad jokio čia vertinimo nereikia, viską galima statyti, viską suvežti. Niekam neįdomu, kad naujoji jėgainė stovės ant vandens telkinio kranto jo apsauginėje zonoje. Nebežinome, ko griebtis, tai rengsime protesto akciją – bėgimą „Mėšlo keliu Žiežmariai–Bulotai“, – apie bendruomenės planus kalbėjo pašnekovas.
Prieš tokio projekto įgyvendinimą buvo surinkta vietinių 2600 gyventojų parašų, elektroninę peticiją pasirašė dar 600 žmonių.
Per metus pro vietinių žmonių langus būtų pravežta apie 25–30 tūkst. tonų mėšlo ir fekalijų. „Jei tokį krovinį perkrausime į traukinio vagonus, tai sudarytų apie 5,5–6 km ilgio vagonų sąstatą. Ši jėgainė nuo artimiausios gyvenvietės būtų nutolusi vos 500 metrų atstumu, o nuo Žiežmarių miesto – 1 km atstumu. Nuo mano namų – 1 km ir 100 metrų“, – kalbėjo pašnekovas ir pridūrė, kad nėra kitų kelių, kuriais būtų galima privažiuoti prie būsimos jėgainės, tad dvokiančio krovinio dardėjimas per patį gyvenvietės centrą – neišvengiamas.
Premjeras bėgime nedalyvaus
Kvietimą dalyvauti bėgime „Mėšlo keliu Žiežmariai–Bulotai“ jo organizatoriai išsiuntė ir aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui bei premjerui Algirdui Butkevičiui.
Premjero sekretoriatas naujienų portalui lrytas.lt patvirtino, kad dalyvavimas šiame renginyje į premjero darbotvarkę nėra įtrauktas. Šeštadienį A.Butkevičius veikiausiai dalyvaus simbolinio Tautos atgimimo ąžuolyno sodinime Jono Basanavičiaus tėviškėje Vilkaviškio rajone.
K.Trečiokas taip pat tikino, kad pats kvietimo nematęs ir tokios kelionės suplanuoti jau nebespės, juo labiau kad ir turi pasiruošti Motinos dienai.
„Tokio kvietimo negavau, o savaitgalį planuoju būti Žemaitijoje. Motinos diena artėja, reikia aplankyti ir sutvarkyti kapus. Gaila, kad negavau kvietimo, būčiau radęs darbotvarkėje laiko dalyvauti jame. Manau, kad tokiais atvejai gyventojai turėtų gauti kuo daugiau informacijos. Gal tai projekto rengėjų klaida, kad žmonės bijo ir abejoja“, – svarstė ministras.
K.Trečiokas: „Gyventojams turi būti atsakyta į klausimus“
Ministras pabrėžė, kad yra susirūpinęs dėl tokių atvejų: „Būtina įsitikinti, kad nei vizualinės taršos, kvapų, nei kitų dalykų nebus, tad reikalingas poveikio aplinkai vertinimas.“
Apie tai, kad gyventojai labiausiai nerimauja dėl to, kad minėto poveikio aplinkai vertinimo atsisakoma, ministras sakė: „Turime atsižvelgti į žmonių nuomonę, negalime užsimerkti net ir tada, kai vienas ar kitas dalykas teisės aktams neprieštarauja, tai anaiptol nereiškia, kad jau galime imti ir daryti... Įrenginiai turi netrukdyti žmonės ir nekelti abejonių. Gal šiek tiek paskubėta, galbūt reikia tobulinti teisės aktus.
Ministras teigė, kad net ir puikiai veikiantys įrenginiai ištikus avarijai gali pateikti nemalonių staigmenų.
„Nežinau, kodėl šiuo atveju atsisakyta poveikio aplinkai vertinimo. Gal pagal teisės aktus objekto pajėgumai ar pavojai yra nežymūs, bet jei žmonės jaudinasi, būtina jiems duoti atsakymus“, – sakė K.Trečiokas ir priminė, kad ir keisti pačia objekto statybos vietą dar nevėlu.
Meras: „Sprendimus priims teismas“
Kaišiadorių meras Vytenis Tomkus teigė, kad gyventojų nepasitenkinimui yra pagrindo: „Kauno regiono Aplinkos apsaugos agentūra vykdė atrankos procedūras. Mes, kaip savivaldybė, norime, kad į gyventojų klausimus būtų atsakyta ir reikiami vertinimai būtų atlikti. Deja, galime atlikti tik tarpininko vaidmenį, nes siekiame padėti gyventojams, bet sprendžiame ne mes, o atitinkamos institucijos.“
Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūros sprendimą neatlikti poveikio aplinkai vertinimo gyventojai yra apskundę teisme, o savivaldybė byloje ketina dalyvauti trečiuoju asmeniu.
Problemos ištakų, anot mero, reikia ieškoti dar 2008 m. nutarime, kai nuspręsta toje vietoje pakeisti žemės paskirtį: iš žemės ūkio į pramonės ir sandėliavimo teritorijas. „Tuomet buvo sudarytos galimybės ten vystyti veiklas ir kurtis, savivaldybei – turėti pagrindą keisti priimtus sprendimus, atsiranda teisėtų lūkesčių principas ir pan. Kitas kelias – išsklaidyti gyventojų abejones. Savivaldybei svarbu, kad viskas būtų skaidru“, – kalbėjo V.Tomkus ir pridūrė, kad palaiko gyventojų poziciją, bet turi gerbti ir galiojančius įstatymus.
Savivaldybė negalės be pagrindo atsisakyti išduoti statybos leidimą, jei projektas pripažintas tinkamu. „Dabar sprendimus gali priimti teismas ir grąžinti tai svarstyti Aplinkos apsaugos agentūrai, kuri gali pakeisti savo sprendimus ir tik tuomet kreipiantis dėl leidimo išdavimo, bus galimybė įvertinti poveikio aplinkai klausimus“, – sakė meras ir pridūrė, kad sanitarinės apsaugos klausimai taip pat nėra iki galo atsakyti, o tai galima padaryti tik atlikus poveikio aplinkai ir poveikio sveikatai vertinimus.
Jėgainės statytojai: „Eisime savo keliu“
UAB „Inovacijų valdymas“ atstovas Linas Gedžius komentuodamas situaciją tikino, kad šiuo metu rengiama poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita, kurioje bus atsakyta į visus bendruomenės ir savivaldybės administracijos klausimus.
„Kai ataskaita bus parengta, organizuosime posėdį su bendruomenės ir savivaldybės atstovais. Be šio dokumento mes bet kuriuo atveju negalime išsisukti – įstatymai numato, kad turi būti atliktas poveikio sveikatai ir aplinkai vertinimas, tad šios procedūros laikomės“, – kalbėjo pašnekovas.
L.Gedžius teigė žinantis, kad nepaisant vertinimo rezultatų, bendruomenė nėra palankiai nusiteikusi jėgainės statyboms, bet planų keisti nežada: „Jau investuota, žemės sklypai nupirkti, pakeista žemės paskirtis, kol kas eisime savo keliu ir ieškosime kompromiso.“ Pašnekovas neslėpė, kad teismų maratonas sujaukė jėgainės statytojų planus, tad apie tikslią statybos darbų pradžią nieko negalėjo pasakyti.
