Šioje daugiau kaip prieš dvejus metus atsitikusioje istorijoje, kai buvo tiriama vienos firmos užvaldymo byla, I.Mikelionis labai aktyviai atstovavo įtariamų verslininkų interesams ir dėl to net buvo sukryžiavęs ietis su Vilniaus apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotoju Juliumi Rėksniu.
Po dvejų metų abu šie prokurorai vėl susigrūmė dėl Generalinės prokuratūros departamento vadovo posto.
Ir nors iš penkių konkurse dalyvavusių dalyvių komisija rekomendavo naujuoju vadovu paskirti daugiausia balų surinkusius I.Mikelionį arba J.Rėksnį, generalinis prokuroras Evaldas Pašilis jų abiejų paslaugų atsisakė.
Bandė perimti bendrovę
Į kovą dėl verslininkų interesų I.Mikelionis įsitraukė netrukus po to, kai J.Rėksnio sprendimu
Vilniaus apylinkės prokuratūroje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl sostinės bendrovės „Erdenas 1“ užvaldymo ir su ja susijusios kitos firmos „Erdenas Alfa“ turto grobstymo.
Šios bendrovės ketino Baltarusijos sostinėje Minske statyti prekybos centrus. Pagal verslo projektus pelnas turėjo būti milijoninis.
Bet vykdant projektą pagrindiniai akcininkai Dainius Kaminskas ir Valteris Kliukas buvo išstumti iš verslo.
Paaiškėjo, kad viena bendrovės „Erdenas 1“ akcininkė Ieva Juškevičiūtė, suklastojusi akcininkų susirinkimo protokolą, pasiekė, jog iš įmonės vadovo pareigų būtų atleistas teisėtas direktorius V.Kliukas ir paskirtas jos statytinis.
Be to, atsirado duomenų, kad I.Juškevičiūtės tuometis sugyventinis, o dabar sutuoktinis Svajūnas Šiaudkulis galėjo grobstyti kitos bendrovės – „Erdenas Alfa“ – turtą.
Gyrėsi „stogu“ prokuratūroje
Pradėjus ikiteisminį tyrimą D.Kaminskas ir V.Kliukas buvo pripažinti nukentėjusiaisiais, o I.Juškevičiūtei ir S.Šiaudkuliui pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo ir sukčiavimo.
Atsirado viltis, kad įmonės valdymas vėl pereis į teisėtas rankas. Tačiau nukentėjusiųjų džiaugsmą greitai aptemdė pokalbis su vienu įtariamųjų – S.Šiaudkuliu.
„Nemanykite, kad iškėlėte bylą ir jau laimėjote. Mes turime savo žmogų Generalinėje prokuratūroje – I.Mikelionį, jis viską sutvarkys“,– tokius S.Šiaudkulio pasakytus žodžius prisiminė V.Kliukas.
Įspėjo apie spaudimą
Apie šį pokalbį žinomų sostinės kriminalinės policijos pareigūnų giminaitis V.Kliukas papasakojo savo advokatui.
Šis nieko nelaukdamas užsirašė į priėmimą pas J.Rėksnį ir papasakojo apie sklindančius gandus, kad aukštas Generalinės prokuratūros pareigūnas gali bandyti daryti spaudimą. Šio susitikimo metu advokatas neįvardijo I.Mikelionio pavardės.
Raudonavo, bet nesitraukė
Tuo pokalbis ir baigėsi. Tačiau jau po savaitės I.Mikelionis apsilankė pas J.Rėksnį.
Generalinės prokuratūros departamento vadovas iš tolo pradėjo pokalbį ir galiausiai užsiminė, kad gal dėl objektyvumo su „Erdeno“ bendrovėmis susijusias bylas reikėtų perkelti tirti į kitą prokuratūrą.
„Aš buvau įspėtas, jog dėl šių bylų pas mane ateis aukštas Generalinės prokuratūros pareigūnas, bet nemaniau, kad tai būsite jūs“, – kalbama, kad būtent tokiais žodžiais J.Rėksnys kreipėsi į aukštą svečią, kuris išraudo kaip burokas.
Nors J.Rėksnys bandė paaiškinti, kad bylos tiriamos objektyviai ir jas kuruoja vienas labiausiai patyrusių prokurorų, tai I.Mikelionio neįtikino.
Kolegos buvo nustebę
2014 metų pradžioje I.Mikelionio sprendimu bylos buvo paimtos iš Vilniaus apylinkės prokuratūros ir perduotos tirti Kauno apygardos prokuratūrai.
Toks sprendimas jau tada sukėlė daugelio prokurorų nuostabą. Nors formaliai aukštesnis prokuroras turi teisę iš teritorinių prokuratūrų paimti bylas, paprastai tai daroma, kai ikiteisminiai tyrimai susiję su kuruojamomis teisėsaugos sritimis.
O dėl sukčiavimo ir dokumentų klastojimo pradėti „Erdeno“ bendrovių ikiteisminiai tyrimai neturėjo nieko bendra su I.Mikelionio vadovaujamu Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentu.
Seimo narys apsigalvojo?
Bylas perdavus tirti Kauno apygardos prokuratūrai, jos buvo patikėtos prokurorei Rasai Verdnikovienei.
Jau tuo metu nukentėjusieji nujautė, kad I.Mikelionio spaudžiama Kauno apygardos prokuratūra bylas nutrauks.
Todėl nuspręsta pagalbos kreiptis į Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininką Vitalijų Gailių, kuris gerai pažinojo I.Mikelionį.
„Mano verslo partneris buvo asmeniškai susitikęs su V.Gailiumi. Supratau, kad jam visa ši istorija buvo labai įdomi iki to momento, kol kaip galimas įtariamųjų „stogas“ nebuvo įvardytas I.Mikelionis. Tada supratome, kad nieko nepešime, ir į Antikorupcijos komisiją net nesiuntėme jau paruošto rašto“, – pasakojo V.Kliukas.
Skundas grįžo bumerangu
Kaip ir nuogąstauta, prokurorė R.Verdnikovienė 2015 metų pavasarį abu ikiteisminius tyrimus nutraukė.
Toks sprendimas buvo apskųstas tuomečiam generaliniam prokurorui Dariui Valiui. Nors skunde buvo nurodyta, kad sprendimui įtaką galėjo daryti I.Mikelionis, D.Valys būtent jam persiuntė šį raštą.
I.Mikelionis skundo nesprendė – jį nagrinėti persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai.
Sprendė pavaduotojas
Neapsikentę nukentėjusieji dar kartą kreipėsi į D.Valį ir pareikalavo, kad prokuroras I.Mikelionis būtų nušalintas nuo tos bylos, o skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nagrinėtų Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentas.
Tačiau iš nukentėjusiųjų vėl buvo pasityčiota – vietoj generalinio prokuroro jiems atsakė I.Mikelionio pavaduotojas.
Jis aiškino, kad nušalinti I.Mikelionio nėra pagrindo.
Atsakymo taip ir nesulaukė
Bet tuo ši istorija dar nesibaigė. Pernai lapkritį Kauno apygardos teismas konstatavo, kad prokurorės R.Verdnikovienės nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą yra neteisėtas, ir jį panaikino.
Tačiau atnaujintos bylos tyrimas vėl buvo patikėtas tai pačiai prokurorei R.Verdnikovienei, kuri nepraėjus net mėnesiui vėl jį nutraukė.
Nukentėjusieji griebėsi šiaudo – kreipėsi į laikinai generalinio prokuroro pareigas einantį Darių Raulušaitį, prašydami, kad ikiteisminis tyrimas būtų paimtas iš Kauno apygardos prokuratūros ir perduotas bet kuriai teritorinei prokuratūrai ir kad šio klausimo nebegalėtų spręsti I.Mikelionis.
Tačiau iš D.Raulušaičio, kuris tuomet jau traukėsi iš prokuratūros, nukentėjusieji atsakymo taip ir nesulaukė.
Dabar visos nukentėjusių verslininkų viltys – naujasis prokuroras E.Pašilis.
„Apsidžiaugėme, kad naujasis generalinis prokuroras nepaskyrė I.Mikelionio antrai kadencijai vadovauti departamentui – gal dabar jis nebedarys įtakos.
Tačiau manau, kad tokie žmonės ne tik negalėtų vadovauti, bet ir išvis dirbti prokuratūros sistemoje“, – dėstė V.Kliukas.
