Seimo nariai lengvai nepatikėjo perdėm optimistine 2015 metų STT veiklos ataskaita, kurioje pasigirta, kad net 85 proc. korupcijos tyrimų baigiasi apkaltinamuoju nuosprendžiu.
Parlamentarai, be kita ko, kvotė STT vadovus dėl skambiai kaltintų, neteisėtai sektų, o vėliau teisme išteisintų Kauno prokurorų.
S.Urbanavičius taip pat turėjo pasiaiškinti dėl bylų, tiriamų pagal šou verslo modelį, kai premjero apklausa anonsuojama viešai, o žiniasklaidos grupės vadovo kvietimą į apklausą tiesiogiai transliuoja konkurentai.
Kodėl triukšmingai prasidėjusios rezonansinės tariamos korupcijos bylos įstringa teismuose? Kodėl prokurorai teismo salėje atsiprašinėja kaltinamųjų?
STT direktorius, atrodo, pernelyg uoliai mėgino įpūsti gyvybės prezidentės Dalios Grybauskaitės teikimu Seimo priimtai Baudžiamojo kodekso pataisai, kuri kriminalizavo net tokias situacijas, kai valdininkas nevykdo savo pareigų, o pilietis paklausia (gal net ne paties valdininko), gal tasai laukia kyšio.
Triukšmingai prasidėjusios vadinamosios prekybos poveikiu bylos įstringa telefoninių ir užstalės pokalbių interpretacijose, o kitų įrodymų STT agentai jau nė nerenka. Būtent dėl tokio tyrėjų nevalyvumo žlugo kaltinimai aplinkos ministrui Kęstučiui Trečiokui ir Druskininkų merui Ričardui Malinauskui.
Kai šį trečiadienį S.Urbanavičius galiausiai išėjo iš Seimo slaptų pasitarimų kambario, į kurį pats ir įsiprašė, jis ėmė rausti jau po pirmojo „Lietuvos ryto“ laidos „Patriotai“ klausimo.
Galiausiai klausimus pareigūnui teko pateikti kalbant į nugarą, nes jis visą laiką sparčiu žingsniu mėgino pabėgti nuo atsakymų.
Pasikliovė savo tikrinimais
– Norėjau jūsų paklausti, pergalėms ar pralaimėjimams priskiriate Kauno prokurorų Vidos Viduolienės, Juozo Bagdonavičiaus ir Ričardo Lilo išteisinimą Vilniaus apygardos teisme?
– Ten iš tikrųjų yra ir įsipainiojusių netikslumų. Mes atlikome vidinį informacijos tikrinimą.
– Kokių netikslumų? Prokuroras teisme pripažino, kad prokurorus sekėte neturėdami sankcijos.
– Ne, ne. Būtent dėl tos formuluotės, kad be sankcijų STT atliko tyrimą ir panašiai. Atlikome patikrinimą, tikrai tos sankcijos yra, aiškinomės kartu su prokurorais.
Prokurorai tą situaciją puikiausiai žino.
– Kodėl tuomet juos išteisino?
– Tiesiog tuo metu teisme atrodė, kad tų sankcijų nėra.
– Vadinasi, ištraukei iš stalčiaus ir parodei teisėjui. Kokios bėdos?
– Mes teisme nedalyvavome. Prokuroras, kuris dalyvavo teisminiame procese, greičiausiai to irgi nežinojo.
– O kuo baigėsi tarnybinis patikrinimas dėl Danutės Stonkuvienės savižudybės? Čia Mosėdžio istorija.
STT vadovui prireikė laiko suregzti atsakymą.
– Jau neatsimenate? Ji buvo jūsų agentų suimta darbo vietoje, Mosėdžio seniūnijoje, nuvežta apklausti, prigąsdinta, o paleista nusižudė.
– Tą situaciją atsimenu, bet nelabai ką galėčiau pakomentuoti.
– Kodėl?
– Todėl, kad nemanau, jog tam turėjo įtakos mūsų veiksmai.
– Kaip tai neturėjo įtakos, jeigu moteris prieš mirtį pasakojo, kad jai buvo grasinama.
– Tikrai galiu labai tvirtai pasakyti, kad prokurorai, mūsų darbuotojai niekam negrasino.
Tai mes išsiaiškinome.
– Kaip? Kokiu būdu?
– Tokiu, kokiu ir galima tai padaryt.
– Apklausėte savo darbuotojus?
– Taip, žinoma.
– „Lietuvos ryto“ redakcijoje buvo įdiegta jūsų pasiklausymo aparatūra. Ne tik vyriausiojo redaktoriaus darbo vietoje, kur vyksta žurnalistų pasitarimai dėl laikraščio ir televizijos turinio, bet ir kitur.
Kaip jūs panaudojote tokiu būdu gautą informaciją apie žurnalistų informacijos šaltinius?
– Nemanau, kad mes galime apskritai šnekėti, kur yra įrengiama pasiklausymo aparatūra.
– Kodėl?
– Todėl, kad tai yra ne viešo pobūdžio informacija.
– Ta aparatūra buvo ir bendrojo naudojimo patalpose, kur eina visi žurnalistai.
– Apie tai aš tikrai nenoriu kalbėti.
Pareigūnas šiaip taip pabėgo
Tai pasakęs S.Urbanavičius pabandė pasprukti nuo tolesnių klausimų.
– O kodėl jūs bėgate?
– Aš turiu eiti dirbti. Ačiū, aš pakankamai atsakiau į jūsų klausimus.
Tačiau dirbti S.Urbanavičius nenuėjo. Jis pasuko kitų žurnalistų link ir įkalbėjo į jų diktofonus optimistinį pareiškimą – esą 85 procentų STT tyrimų baigėsi apkaltinamaisiais nuosprendžiais, o pernai tarnyba ištyrė dar daug sunkių nusikaltimų.
Paklaustas, kokių, S.Urbanavičius vėl sutriko.
– Gal jūs galėtumėte paminėti ką nors konkrečiai?
– Toks prioritetas svarbus kitiems metams.
– Ar galite paminėti nors vieną atvejį, kai jūs ką nors sugavote su įkalčiais?
– Ačiū, geros dienos.
Vėl sukdamasis ant kulno S.Urbanavičius pamėgino praslysti pro „Lietuvos ryto“ televizijos mikrofoną ir, vis greitindamas žingsnį, spruko tarnybinio automobilio link.
– Klausiu apie įkalčius, nes pastaruoju metu jūs į teismus nešate tiktai slapta nuklausytus pokalbius telefonu arba užstalėje, kuriuos savaip interpretuojate.
– Tai geros dienos, ačiū už klausimus.
– Kodėl jūs nenorite atsakyti į tą klausimą?
– Jau atsakiau pakankamai.
– Ar mes dabar kalbėsimės bėgte?
– Kaip minėjau, yra, aš kaip minėjau, iš tikrųjų teismas vertina mūsų bylas ir 80...
– Aš jūsų prašau pasakyti konkretų atvejį, kada jūs sugavote įtariamąjį su įkalčiais pinigų perdavimo metu, ne tik apie telefoninius pokalbius, kuriuos jūs taip mėgstate.
– 85 procentus mūsų nagrinėtų bylų teismas baigia apkaltinamaisiais nuosprendžiais. Taigi vertinkite pati.
– Aš nenoriu vertinti, noriu jūsų vertinimo. Gal jūs neprisimenate, ar kaip?
– Prisimenu kiekvieną bylą puikiai, bet ir mielai jums atsakyčiau.
– Tai sakykite!
– Jeigu jūs klausimus pateiktumėte raštu, kiek galėtume, mes į juos atsakytume.
– O kodėl jūs nenorite žiūrėti į akis? Ne man, žiūrovams.
– Aš noriu. Tai geros dienos, ačiū. Viso gero.
Tai pasakęs gerokai įraudęs S.Urbanavičius įsėdo į tarnybinį automobilį.
Keistas liudytojo statusas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas nuo „Lietuvos ryto“ klausimų nebėgo, tačiau jis neslėpė ironijos, vertindamas S.Urbanavičiaus optimizmą dėl STT veiklos.
– Kaip STT vadovai paaiškino, kad, pavyzdžiui, toje garsioje K.Trečioko byloje kone visi jų įtariamieji arba specialieji liudytojai tapo nukentėjusiaisiais?
– Apie tą bylą kaip tik niekas jų ir nepaklausė.
– O kaip jūs vertinate?
– Toje byloje man nepatiko, kad buvo anonsuojami kvietimai. Tarkime, premjeras išvyksta atostogauti, staiga pranešama, kad jis bus kviečiamas į apklausą.
Po to jis apklausiamas. Tuo viskas ir pasibaigia.
– O visą tą laiką dalis visuomenės mano: „Premjeras – vagis.“
– Koks buvo tikslas? Apklausti? Apskritai pas mus išsikreipė specialiojo liudytojo sąvoka ir praktika. Esmė buvo sukurti tokį institutą žmonėms, kurie turi teisinę neliečiamybę. Bet dabar tas statusas pradėtas taikyti...
– Žmonėms be imuniteto, prieš kuriuos nėra įkalčių. Ir jie kviečiami į apklausą apkalbėti patys save?
– Turėtų iš karto būti aišku: liudytojas, įtariamasis ar teisiamasis. O dabar, manau, šiame procese pasidaro didžiausia netvarka.
– Ir tuo piktnaudžiaujama?
– Specialiojo liudytojo statusas uždeda lyg kokią kaltę ar įtarimą, po to tai tyliai numiršta.
Byloje dėl K.Trečioko perskaičiau tą ilgą prokuroro nutarimą. Jis mane įtikino. Prokuroras teisiškai argumentuotai priėjo prie išvados, kad nėra baudžiamosios atsakomybės. Bet siųsdamas nutarimą į Seimą prokuroras smulkiai išrašė visus duomenis, gautus slapto pasiklausymo ar kitokios žvalgybos metu.
Iki šiol tokie dalykai į nutarimus dėl nutraukto tyrimo nebūdavo įtraukiami. Šis buvo pasiųstas į Antikorupcijos komisiją, o jos vadovas Vitalijus Gailius išdalijo visiems nariams.
– Be nurodymo, kad tai yra slapta medžiaga?
– Be jokio. Medžiaga ir atėjo ne kaip slapta. Ir tą pačią dieną jau tapo vieša.
– Kaip tai vertinti? Galbūt kaip politinį teisėsaugos veiksmą? Ar čia tiesiog žioplumas?
– To paklausiau prokuratūros vadovų. Atsakymas buvo toks – įstatymas nesukonkretina, kaip turi būti surašytas nutarimas.
Atvirai sakant, pirmą kartą mačiau nutarimą, kur viskas būtų taip sudėta – veiksmai, įrašyti pokalbiai, visa kita.
Ten nieko nėra nusikalstamo, tačiau yra pikantiškų detalių, kurios...
– Skanios viešumoje?
– Skanios viešumoje, nors iš esmės nieko, jokio žmogaus atsakomybės klausimo, nesprendžia.
Griaunami visi pagrindai
– Premjeras Algirdas Butkevičius yra sakęs, kad pas prezidentę jam buvo anonsuotas būtent toks prokuratūros elgesys: byla bus nutraukta, o jos turinys paviešintas.
Ar tai normalu? Kaip tokiu atveju vertinti prokuratūros savarankiškumą?
– Čia yra baisu. Griauname visus teisėsaugos pagrindus – nepriklausomumą, pasitikėjimą, objektyvumą, teisingumą. Ką tik nori.
Iš principo to neturėtų būti niekuomet. Tardytojas ar prokuroras privalo priimti sprendimą tada, kai reikia, pats priėjęs prie tokios išvados. Niekas negali jam nurodyti. Jeigu kai kam nepatinka, yra aukštesnė instancija – tegul panaikina.
Kodėl tą informaciją prezidentė pateikė premjerui, dar nepriėmus sprendimo, aš nežinau.
– O prokuratūra ar STT turi pareigą informuoti valstybės vadovus apie tiriamų bylų turinį?
– Apskritai STT gali teikti tam tikrus apibendrintus duomenis, kokius nors analitinius savo produktus.
Tačiau labai smulkiai nagrinėti baudžiamųjų bylų, teikti iš jų kokios nors informacijos, manau, nereikėtų.
Kam tuomet dirba STT, prokuratūra? Jų viršininkas, tiesiai sakant, yra teismas. Ir tik teismas turi įvertinti, ar jie gerai padarė, ar blogai.
– O gal jie mano, kad viršininkas – prezidentūroje?
– Jeigu taip mano, jie klysta.
Teisinosi žmogaus klaida
– Dabar dauguma žmonių mano, kad jų masiškai ir neteisėtai klausomasi, jie sekami. Kaip Seimo komiteto nariai ir jūs pats įvertinote, kad buvusių Kauno prokurorų byla baigėsi išteisinamuoju nuosprendžiu, nors jie buvo kaltinami korupcija?
– Šį klausimą STT vadovams pateikėme labai aiškiai. Atsakymas toks: buvo tiriamas visiškai kitas faktas, renkami kiti duomenys, bet atsirado tie nelemti buteliai (vienas prokuroras atnešė kolegai butelį iš vestuvių – Red.). Tada STT pareigūnai kreipėsi į generalinį prokurorą, prašydami įvertinti.
Generalinis prokuroras nusprendė pradėti ikiteisminį tyrimą, ir tada STT jau privalėjo tai vykdyti. Bet S.Urbanavičius sakė, kad jie tikrai nemanė, jog čia turėtų būti baudžiamoji atsakomybė.
Kalbėdami apie sekimą neturint teisėjo sankcijos, STT vadovai teigė, kad čia yra žmogiška klaida.
– Nieko sau. Trys žmonės neteko darbo, kreipsis į Europos žmogaus teisių teismą dėl „žmogiškos klaidos“?
– Manyčiau, apskritai reikėtų pagalvoti, ar dėl butelio verta pradėti ikiteisminį tyrimą. Bet jeigu jau prokuroras pradeda ikiteisminį tyrimą, paveda Specialiųjų tyrimų tarnybai.
– Bet jie juk negali ir klastoti įrodymų?
– Klastoti – ne. STT vadovai mums aiškino, kad jokių teisėjo sankcijos klastojimų nebuvo.
Tiesiog buvo žmogiška klaida, supainiota data, bet tai yra ne jų klaida.
Agentams tereikia klausytis
– Gal jums žinoma atvejų, kai STT kyšininką būtų pagavusi su įkalčiais? Nes tos bylos bliūkšta ir dėl to, kad jose dominuoja slapta nuklausyti pokalbiai ar jų interpretacijos.
Gal Lietuvoje jau galima žmogų nubausti už tai, ką jis šnekėjo telefonu arba apgirtęs užstalėje?
– Šiuo metu Baudžiamojo kodekso straipsnyje apie prekybą poveikiu nenurodyta, kad būtinai turi būti užfiksuotas kyšio perdavimas.
Užtenka susitarti, pažadėti ir net nepadaryti tų darbų, kuriuos pažadėjai.
– O kodėl? Kad STT būtų lengviau imituoti kovą su korupcija? Agentams nereikia nieko dirbti, tik klausytis pokalbių telefonu.
– Man sakė, kad šis straipsnis atitinka Europos teisės reikalavimus. Tačiau reikėtų išsiaiškinti, ar jį teisingai išvertė, ar teisingai taiko.
– STT kalbama, kad „Lietuvos ryto“ redakcijoje, taip pat bendrojo naudojimo patalpose buvo įdiegta pasiklausymo aparatūra.
Kaip čia su įstatymu, ginančiu žurnalisto informacijos šaltinius?
– Čia tas pats, kaip ir bažnyčios klausykloje įtaisyti blakę. Tik teismas turėtų spręsti, ar duoti sankciją klausyti.
– Žinote kas, mano šaltinių žiniomis, davė sankcijas?
Šiaulių apygardos teismo teisėjas Boleslovas Kalainis, pagarsėjęs, kai masiškai pasirašinėjo sankcijas sekti žurnalistus Valstybės saugumo departamento prašymu.
Tada jis pasakė, kad neturi laiko skaityti medžiagos, kurią atneša prokurorai, todėl tiesiog pasirašo.
– Negalėtų teisėjas neskaityti. To išvis neįsivaizduoju.
– Tačiau kodėl tuomet pas B.Kalainį prokurorai iš visos Lietuvos važiuoja tų sankcijų?
– Čia labai svarbus klausimas. Mes matome, kad daugelyje bylų, ne tiktai STT, būtent ten važiuoja.
– Niekas nebandė aiškinis kodėl?
– Ne, bet taip neturėtų būti.
– Tariamos prekybos poveikiu bylą, kurioje nuskambėjo ir „Lietuvos ryto“ pavadinimas, kontroliuoja prokuroras Irmantas Mikelionis, buvęs nuolatinės laikraščio ir mūsų laidos tyrimų objektas – dėl jo neaiškaus praturtėjimo, dėl jo paties brolio tiriamų, bet neištirto galimo PVM grobstymo stambiu mastu.
Būtent šis prokuroras pareiškė žiniasklaidai, jog „tvarkiečių“ lyderis su „Lietuvos ryto“ vadovu susitarė dėl 15 tūkst. eurų kyšio.
Tai pareikšta praėjus dviem savaitėms po mūsų tyrimo apie prokuroro prekiavimą nekilnojamuoju turtu. Sutapimas?
– Nekaltumo prezumpcija yra konstitucinė vertybė, ir nėra čia ką daugiau komentuoti.
Kalbant dėl žiniasklaidoje paskelbtų duomenų apie I.Mikelionį, generalinis prokuroras turėtų juos įvertinti, o ne laikyti visuomenę nežinioje.
